Kovido pandemija pasitraukė į antrą planą, nupučiamos dulkės nuo bakteriologinio ginklo kūrimo planų. Kas žinoma, ir kuo tikėti?

Ką kalba (ir rodo) Rusijos valdininkai?

RF Gynybos ministerija, savo atstovo generolo majoro Igorio Konašenkovo lūpomis dar kovo 6 dieną apkaltino Ukrainą neva kuriant biologinį ginklą slaptose mikrobiologinėse laboratorijose, padedant amerikiečių kariškiams.

Vykdant specialią karinę operaciją, atskleisti skubaus Ukrainoje vykdomos karinės-biologinės programos, kurią finansuoja JAV Gynybos ministerija, pėdsakų naikinimo faktai

Kaip tokios programos egzistavimo įrodymus, RF GM per RIA „Novosti“ publikavo dokumentus, kuriuose nurodoma sunaikinti patogeninius mikroorganizmus ir atitinkami aktai apie jų sunaikinimą, nukreipti į Ukrainos Sveikatos apsaugos ministeriją ir pasirašyti Ukrainos SAM Poltavos ir Charkivo apskričių ligų kontrolės ir profilaktikos centrų mikrobiologų. Neva, tai buvo atlikta, siekiant paslėpti pėdsakus, iš karto po Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą.

Kovo 7 dieną Konašenkovo pareiškimus patvirtino ir išplatino Radiocheminės ir biologinės gynybos (RChBG) pajėgų vadas Igoris Kirilovas:

Sunaikinimo aktų analizė rodo, kad Lvivo biolaboratorijoje buvo atliekami darbai su maro, juodligės ir bruceliozės sukėlėjais, laboratorijose Charkive ir Poltavoje, su difterijos, salmoneliozės ir dizenterijos sukėlėjais.

Ir galiausiai, kovo 10 dieną pasisakė UR ministras Sergejus Lavrovas:

Kad jie [ukrainiečiai ir amerikiečiai] tuos savo ginklus jau panaudojo, duomenų neturiu, tačiau, kad tai buvo ne taikūs, o biologinio ginklo kūrimo eksperimentai, be to, taip sakant, etniškai orientuoti, praktiškai nekelia abejonių.

Apie tai, kad JAV ir jos sąjungininkai nori sukurti „bioagentus, gebančius pasirinktinai veikti skirtingas etnines gyventojų grupes“, pareiškė ir Igoris Kirilovas.

Biologinio ginklo svarstymo kaip mat aktyviai ėmėsi ir valstybinė žiniasklaida, deputatai ir Rusijos URM.

Ką atsako Ukrainos ir JAV valdžia?

Ukrainos URM pareiškimus apie biologinio ginklo kūrimą Ukrainoje pavadino dezinformacija ir provokacija, pažymėdama, kad „po daugybės RF valdininkų absurdiškų pranešimų apie mūsų valstybėje neva vykstantį „purvino“ branduolinės bombos kūrimą, Rusijos dezinformacijos mašina persimetė prie biologinio ginklo temos“.

Apie tai buvo kalbama ir JAV Senate. Atsakydama į tiesioginį respublikonų senatoriaus Marco Rubio klausimą apie biologinio ginklo egzistavimą Ukrainos teritorijoje, Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland pareiškė, kad Ukrainoje yra biologinių tyrimų centrai (o ne ginklo gaminimo laboratorijos), ir kad būtent galimas Rusijos kariuomenės įvykdytas užgrobimas būtų nepageidaujamas scenarijus, kurį ir Ukraina, ir JAV stengiasi užkardyti.

Paklausta apie galimybę konflikte panaudoti biologinį ginklą, Nuland atsakė esanti visiškai tikra, kad tai padaryti galėtų tik Rusija.

O kaip tada vertinti sunaikintų „patogeninių agentų“ sąrašą? Argi tai nėra biologinių ginklų kūrimo įrodymas?

Ne. Net jei atmesime dokumentų falsifikavimo galimybę (Ukrainos pusė, kiek galima suprasti, jų tikrumo nei patvirtino, nei paneigė) pačiuose publikuotuose sąrašuose nėra nieko panašaus į biologinius ginklus. Tai paprasti bakterijų štamai, kuriuos galima įsigyti iš vakarietiškų kolekcijų, iš komercinių kompanijų, daugelis jų saugomos Rusijos mokslinėse mikrobiologinėse kolekcijose (ir, veikiausiai, kai kurie štamai iš ten ir paimti).

Sąraše yra žarnyno ir difterijos lazdelė, klebsiela, auksinis stafilokokas ir kiti plačiai paplitusių bakterinių susirgimų sukėlėjai. Ten nėra nė vieno patogeno, kuris kada nors būtų buvęs vertinamas kaip potencialus biologinis ginklas: raupų, Ebolos, Marburgo virusai, Bolivijos hemoraginės karštligės, Venesuelos arklių encefalito sukėlėjai ir t.t.

Pažymėtina, kad sąrašuose yra tik bakteriniai sukėlėjai (kas biologinių ginklų kūrimo požiūriu menkai perspektyvu) ir nėra nė vienos virusų kultūros. Sprendžiant iš visko, tai yra, nes aptariamuose centruose paprasčiausiai nėra darbui su virusais būtinos įrangos (darbui su bakterijomis ir su virusais naudojama įranga smarkiai skiriasi).

RChBG pajėgų vadas Igorio Kirilovas paminėjo ir įrodymus apie maro ir juodligės kultūrų sunaikinimą. Tačiau patys įrodymai nebuvo pateikti, o publikuotuose sąrašuose šių sukėlėjų nėra. Ir net jeigu tokie įrodymai egzistuoja, maro ir juodligės kaip „perspektyvaus biologinio ginklo“, kuris, neva, buvo kuriamas Ukrainos teritorijoje, pasirinkimas atrodo itin keistas: sovietinių bandymų panaudoti karui patirtis buvo visiškai nesėkminga.

Štai štamai iš pirmojo publikuoto sąrašo: jie visi prieinami mokslinėse mikroorganizmų kolekcijose ir darbui su jais aukšto lygio biologinės apsaugos nereikia.

Tačiau juk patys centrai juk egzistuoja, ir juos remia amerikiečių kariškiai. Kam gi dar, jei ne ginklų kūrimui?

Ukrainos SAM laboratorijos, kurias palaiko JAV kariškiai, nėra jokia paslaptis. Jų aprašą galima perskaityti, pavyzdžiui, JAV ambasados Ukrainoje puslapyje. Toje pačioje programoje organizuojami renginiai, mokslo komunikacijos konkursai.

Ukrainos SAM mikrobiologijos centrus JAV palaiko dar nuo 2005 metų, kai buvo pasirašyta Ukrainos ir JAV sveikatos ministerijų bendradarbiavimo sutartis. Sutarties tikslas – mikrobiologinės padėtis monitoringas, sukėlėjų aptikimas ir biologinio ginklo platinimo prevencija.

Panašią programą branduolinio ginklo srityje JAV pradėjo Ukrainoje dar anksčiau, 1993 metais. JAV „biologinės“, kaip ir „branduolinės“ programos motyvacija, manytina, buvo tokia pati: palaikyti pragyvenimo šaltinius praradusius kvalifikuotus kadrus ir institutus ir neleisti jiems įsitraukti į galimas ginklų platinimo programas ir terorizmą. Tuo pačiu organizuojant potencialiai pavojingų sukėlėjų monitoringą.

Kodėl apie šias laboratorijas sužinota tik dabar?

Iš tiesų apie biologinio ginklo kūrimą Ukrainos teritorijoje Rusijos valstybinė žiniasklaida kalba jau labai seniai — mažiausiai nuo 2015 metų. Čia galima pažiūrėti didelį kanalo Rossija 24 reportažą apie „slaptą mokslo centrą, kur bus atliekami amerikiečių finansuojami bandymai su mirtinais virusais“. O čia ir čia —istorijos, kaip informacija apie šias laboratorijas paplito internete kitais atvejais. Esminė žinia ta pati: amerikiečiai padeda Ukrainai kurti biologinį ginklą.

Jei šalių pareiškimai vienas kitam prieštarauja, kaip žinoti, kas teisus?

Be nešališkos tarptautinės ekspertizės tai patvirtinti sunku, tad nekeista, kad vykstant karo veiksmams abi šalys linkusios kaltinti viena kitą dezinformacija. Ukraina, kaip ir Rusija, pasirašė JTO konvenciją, draudžiančią biologinius ginklus, ir jo kūrimas, saugojimas ir panaudojimas, abiejose šalyse, žinoma, uždraustas.

Tačiau rusiška versija apie „mikroorganizmų patogeniškumo stiprinimą sintetinės biologijos priemonėmis“ (kaip Igorio Kirilovo byloja RF Gynybos ministerija, kelia didelius klausimus. Neaišku, kam naujausią biologinį ginklą kurti (o netgi Rusijos valdžios versijoje kalbama būtent apie kūrimą, o ne bandymus) reikia būtent Ukrainos teritorijoje, toli nuo stambių sintetinės biologijos mokslo centrų. Šalyje, kur, kitaip nei JAV, Kinijoje ir Rusijoje, nėra nė vienos laboratorijos, įrengtos, laikantis didžiausio biologinio pavojaus standarto BSL-4.

Ukrainiečių ir amerikiečių pateikiama šių centrų atliekamų užduočių versija, daug geriau paaiškina jų geografinę lokaciją: sukėlėjų plitimo monitoringą, atsparumo antibiotikams atsiradimą (tai yra svarbi globali problema, kuriai skiriama labai mažai dėmesio) būtina atlikti visų pirma vietose, o ne stambiuose didelių universitetų mokslo centruose.

Ar biologinis ginklas iš tiesų gali išnaikinti konkrečias etnines grupes?

Ne. Ir būtent todėl šiuolaikiniame pasaulyje nėra karinės prasmės naudoti masinio naikinimo biologinius ginklus — jis neskiria savų ir svetimų, civilių ir karių. „Kryptingą“ arba „genetinį“ biologinį ginklą, veikiantį tik konkrečią populiaciją dažnai svarsto Rusijos valdininkai, tačiau jo sukurti praktiškai neįmanoma — žmonių grupių biologinės ir nacionalinės sienos radikaliai nesutampa.

meduza.io

Komentarai (1)