Ar gyvename Matricoje? Bus patikrinta! Pradėti pirmieji eksperimentai (2)
Tyrėjai nusprendė atsakyti į klausimą, ar Visata yra kompiuterinis modeliavimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar mes visi gyvename imituotoje realybėje, o ne fizinėje Visatoje? Tokia teorija jau seniai populiarinama tokiuose blokbasteriuose kaip „Matrica“. Buvęs NASA darbuotojas mano, kad yra būdas patikrinti, ar taip tikrai yra, rašo „Futurism“.
Amerikiečių fizikas Thomas Campbellas sukūrė eksperimentų seriją, remdamasis moksliniu straipsniu, paskelbtu žurnale „International Journal of Quantum Foundations“. Remiantis teorija, šie eksperimentai padės išsiaiškinti, ar mūsų pasaulis yra kažkas panašaus į vaizdo žaidimą.
Kalifornijos valstijos politechnikos universiteto mokslininkai pradėjo pirmąjį Campbello sukurtą eksperimentą. Be to, buvęs NASA darbuotojas sukūrė ne pelno organizaciją tokiems eksperimentams finansuoti.
|
Tyrėjai mano, kad jų eksperimentai gali suteikti „stiprių mokslinių įrodymų, kad gyvename kompiuteriu imituojamoje virtualioje realybėje“, teigiama komandos pranešime spaudai.
Campbello eksperimentai yra fizinis demonstravimas, kaip šviesa ir materija gali elgtis kaip bangos ir dalelės. Remiantis fiziko teorija, jei pašalinsite stebėtoją iš šių eksperimentų, iš tikrųjų užfiksuota informacija niekada neegzistavo. Kitaip tariant, be žaidėjo neegzistuoja Visata aplink jį, kaip vaizdo žaidime.
Campbellas toli gražu nėra pirmasis, tyręs modeliavimo hipotezę. Pavyzdžiui, 2003 metais švedų filosofas Nickas Bostromas paskelbė straipsnį „Ar tu gyveni kompiuterinėje simuliacijoje?“.
Jo idėja buvo ta, kad jei žmonija pakankamai pažengs technologiškai, galiausiai mes atliksime protėvių modeliavimą. Filosofo teorija teigia, kad ateityje bus galima imituoti visų smegenų neuronų veiksmus ir pakankamai tiksliai imituoti jutiminę įvestį į smegenis, kad įtikintų, kad tai tikras žmogus.
Išsivysčiusi civilizacija gali norėti vykdyti tokius modeliavimus, kad mokslas suprastų savo istoriją, ištirtų praeityje gyvenusių protų tipų elgesį. Didžiausias Bostromo argumentas šiam įsitikinimui vadinamas modeliavimo argumentu. Jame teigiama, kad jei pažangi civilizacija galiausiai sukurs protėvių modeliavimą.
Campbello hipotezė eina kitu keliu nei Bostromo „protėvių modeliavimas“, teigdamas, kad mūsų „sąmonė nėra modeliavimo produktas – ji yra tikrovės pagrindas“.
Jei jam pavyktų įrodyti, kad žmonija įstrigo virtualioje tai gali turėti rimtų pasekmių. Campbellas teigė, kad penki eksperimentai gali „mesti iššūkį tradiciniam tikrovės supratimui ir atskleisti gilius ryšius tarp sąmonės ir kosmoso“.
