Ne egiptiečiai? Kas pastatė Egipto piramides. „Naujas įrodymas drebina pasaulį“ ()
Iškelta stulbinanti teorija apie tai, iš kur atsirado garsiosios Gizos piramidės.
© Douwe C. van der Zee, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Great_Pyramid_of_Giza_-_Pyramid_of_Khufu.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis daugiau įrodymų meta iššūkį ilgai priimtai Didžosios Gizos (arba Cheopso piramidė) piramidės chronologijai ir kelia naujų klausimų apie tai, kas galėjo ją pastatyti.
Britų rašytojas Grahamas Hancockas teigia, kad geologiniai ir astronominiai įrodymai rodo, jog statinį prieš 4500 metų pastatė ne faraonas Cheopsas, o prieš 12 500 metų išnykusi civilizacija.
„Nėra abejonių, kad Didžiosios Gizos piramidės dalis pridėjo ir užbaigė senovės egiptiečiai. Nenoriu jų paneigti, bet manau, kad jie paveldėjo labai seną tradiciją ir užbaigė paminklą, kuris jau stovėjo Gizos plynaukštėje“, – teigė Hancockas.
Vienas pagrindinių rašytojo argumentų yra Didžiojo Sfinkso erozijos pobūdis. Jis teigia, kad tik gausūs krituliai per tūkstančius metų galėjo sukelti tokį gilų dūlėjimą.
„Prieš 4500 metų Gizos plynaukštėje tokių liūčių nebuvo, bet jos tikrai buvo paskutiniojo ledynmečio pabaigoje“, – aiškino jis.
|
Tačiau garsus egiptologas dr. Zahi Hawassas užginčijo šiuos teiginius. Jis pranešė atradęs darbininkų kapus, datuojamus XIII a. pr. Kr., ir atmetė erozijos teoriją, Sfinkso žalą priskirdamas tūkstantmečius trukusiam vėjui, o ne lietui.
Gizos plynaukštė su trimis piramidėmis yra gaubiama paslapties dėl nesuprantamų statybos metodų, tikslaus astronominio išsidėstymo ir vis dar nepaaiškintos paskirties.
„Jei kas nors pastatė šią piramidę prieš 12 000 metų, ar nepaliktumėte jokių įrodymų kasinėjimų vietoje?“, – paklausė Hawassas.
„Mano kolega Markas Lehneris ir aš jau 50 metų kasinėjame Gizoje. Viskas, ką iki šiol atradome, siekia Ketvirtosios dinastijos laikus“, – sakė jis.
Didžioji Gizos piramidė yra didžiausia Egipto piramidė, pastatyta faraono Cheopso, kuris valdė Senosios Karalystės Ketvirtosios dinastijos laikais. Tai viena iš trijų piramidžių Gizos plynaukštėje; kitos dvi yra Chafreno piramidė ir Menkuro piramidė, taip pat Didysis Sfinksas. Visos jos yra gaubiamos paslapties dėl neaiškių statybos metodų, tikslaus astronominio išdėstymo ir vis dar nepaaiškintos paskirties.
„Gerai žinoma, kad nei Didžiojoje Gizos piramidėje, nei kurioje nors iš 100 Egipto piramidžių nebuvo aptikta jokių faraonų palaidojimų“, – teigė Hancockas.
Rašytojas taip pat atmetė paplitusią nuomonę, kad Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta vos per 23 metus, valdant Cheopsui, pavadindamas šią idėją „absurdiška“. Vietoj to jis teigė, kad statinio statyba galėjo trukti šimtus, net tūkstančius metų.
Papildydamas savo teoriją, Hancockas atkreipė dėmesį į masyvius uolinius pamatus po trimis Gizos piramidėmis – natūralius darinius, kurie buvo išlyginti prieš statybas.
Nors dauguma archeologų mano, kad pamatai yra natūralūs, Hancockas mano, kad pačios platformos yra daug senesnės.
Jis susiejo šiuos statinius su prarasta epocha, Egipto legendose žinoma kaip Zep Tepi arba „Pirmasias kartas“, nurodydamas astronominę piramidžių platformų ir Oriono vietą prieš 12 500 metų.
„Prieš 4500 metų Oriono žvaigždės nebuvo išsirikiavusios“, – pažymėjo jis ir pridūrė, kad „Didysis Sfinksas žvelgė į tekančią saulę Jaučio žvaigždyno fone. Tačiau 12 500 m. pr. Kr. jis buvo idealiai išsirikiavęs su Liūtu“.
Tačiau dr. Hawassas atmetė Hancocko teiginius kaip nepagrįstus, pabrėždamas, kad senovės egiptiečiai paliko išsamius Didžiosios Gizos piramidės statybos įrašus.
„Egipto istorijoje nėra spragų, kurios galėtų pateisinti piramidžių datavimą 12 000 ar 20 000 metų senumu“, – pabrėžė Hawassas.
„Ši era, žinoma kaip epipaleolitas, žymėjo ankstyviausius civilizacijos etapus, pernelyg primityvius tokio masto paminklams“, – pabrėžia egiptologas.
.png)
