Chemijos inžinierius teigia radęs Edeno sodą. Netikėtoje vietoje. Jis yra... (1)
Teksaso chemijos inžinierius Mahmoodas Jawaidas mano radęs Biblijos Edeno sodo vietą.
© Geertchaos, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Blue_Nile_Bahir_Dar.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis iškėlė teoriją, kad Edenas buvo šiaurės vakarų Etiopijoje.
Savo nerecenzuotame tyrime ekspertas užginčijo tradicinę teoriją, kad biblinis Edeno sodas buvo Artimuosiuose Rytuose. Remiantis Biblija, Edeno sodas buvo vieta, kur Dievas apgyvendino Adomą ir Ievą. Edeno sode, arba Rojuje, tekėjo upė, kuri dalijosi į keturias šakas: Gihoną, Eufratą, Tigrą ir Pišoną.
Tigro ir Eufrato upės teka per dabartinio Irako teritoriją, todėl Edenas turėjo būti kažkur tame regione. Tačiau Mahmoodas Jawaidas pateikė kitą teoriją, teigiančią, kad Edenas galėjo būti Bahr Dare. Tai derlingas regionas šiaurės vakarų Etiopijoje, netoli Tanos ežero pietinių krantų, iš kur išteka Mėlynasis Nilas.
|
Jawaidas rėmėsi ne tik Biblijos tekstų, bet ir Korano teksto analize. Savo tyrime jis pažymėjo, kad Mėlynasis Nilas gali atitikti biblinį Gihoną. Tanos ežero ištakos yra suskirstytos į keturias upes, aprašytas Pradžios knygoje.
Dar vienas Jawaido teorijos įrodymas yra tas, kad būtent čia vyko ankstyvoji žmogaus evoliucija. Tyrėjas teigia, kad Adomas galėjo būti kilęs iš Homo habilis arba vėlyvojo Australopithecus, gyvenusio Rytų Afrikos Rifto slėnyje. Netoli šios vietos yra Olduvai tarpeklis, regionas, laikomas žmonijos lopšiu.
Iš ten Adomas ir Ieva galėjo būti perkelti į Bahr Daro aukštumas, o tada nusileisti į vietą, Korane vadinamą „habata“, ir apsigyventi Rifto slėnyje.
Regionas yra maždaug 1800 metrų aukštyje virš jūros lygio, jis garsėja vešlia augmenija, turtinga gyvūnija ir Mėlynuoju Nilu. Tokios regiono savybės, anot tyrėjo, puikiai atitinka Edeno sodo aprašymą.
„Visos užuominos rodo į Bahr Darą, esantį netoli Tana ežero – nuostabaus grožio, vešlios augmenijos regioną. Čia taip pat yra Nilo ištakos, kurios atitinka biblinį Edeno upių aprašymą“, – teigia tyrimo autorius.
Senovės tekstuose rašoma, kad Gihono upė teka per Kušo žemę – šis senovinis terminas plačiai siejamas su Etiopija. Jawaidas panaudojo šią lingvistinę užuominą, norėdamas susieti biblinį Gihoną su Mėlynuoju Nilu, kuris teka per šiaurinį Sudaną ir įteka į Baltąjį Nilą Chartume.
„Tanos ežeras puikiai atitinka senovinį Edeno aprašymą“, – priduria tyrėjas.
Pradžios knygoje minimas „liepsnojantis kardas“, kurį Dievas padėjo prie įėjimo į Edeno sodą. Jawaidas teigia, kad šis kardas gali būti metafora vienam iš vulkaninių kalnagūbrių, supančių Tanos ežerą Etiopijos aukštumose.
„Atsižvelgiant į tai, kad slėnį supa istoriškai aktyvūs ugnikalniai, gana tikėtina, kad būtent aktyvūs ugnikalniai suformavo Biblijoje minimą liepsnojantį kardą“, – pasidalijo jis.
