5 pasaulio pabaigos scenarijai. Ar susiduriame su katastrofa? ()
Pasaulio pabaigos scenarijai tampa vis realesni, kai analizuojami per mokslinių duomenų prizmę.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kruopščiai stebėdami situaciją, mokslininkai bando įvertinti galimų pasaulinių katastrofų tikimybę ir mastą, pabrėždami, kad tik atsakingi veiksmai gali sumažinti būsimų tragedijų riziką.
Yra keletas gana realistiškų pasaulio pabaigos scenarijų, į kuriuos mokslininkai žiūri vis rimčiau. Tai ne tik idėjos iš katastrofų filmų, bet ir teorijos, pagrįstos duomenimis ir tyrimais.
Asteroido smūgis
Tai vienas garsiausių pasaulio pabaigos scenarijų – juk toks pat likimas ištiko dinozaurus prieš dešimtis milijonų metų. Tad kodėl tai neturėtų pasikartoti?
Žemė yra pažeidžiama asteroidų ir kometų smūgių, o kai kurie iš jų gali turėti katastrofiškų pasekmių. Štai kodėl NASA ir kitos kosmoso agentūros nuolat stebi netoli planetos esančius objektus, kad sumažintų šią riziką, kuri, deja, vis dar egzistuoja. Čiksulubao (Chicxulub) asteroidas trenkėsi į Žemę prieš 66 milijonus metų, sukurdamas daugiau nei 150 kilometrų pločio kraterį. To pakako sukelti masinį išnykimą.
|
Maži asteroidai gali sukelti vietines nelaimes, sunaikinti miestų infrastruktūrą ir pakenkti žmonėms. Jei jie atsitrenktų į vandenyną, jie gali sukelti didžiulį cunamį ir žemės drebėjimus. Tačiau tik didesnis nei 1 kilometro skersmens objektas gali padaryti žalos pasauliniu mastu.
Čeliabinsko meteoritas, kuris į Žemę nukrito 2013 m., buvo maždaug 17–20 metrų skersmens. Jis padarė didelę žalą, apgadino daugiau nei 7500 pastatų ir sužeidė daugiau nei 1500 žmonių.
Gama spindulių pliūpsnis
Gama spindulių pliūpsniai yra vieni galingiausių reiškinių Visatoje. Jie atsiranda palaipsniui, per kelias sekundes išskirdami daugiau energijos nei Saulė išskiria per visą savo egzistavimą. Žemę pasiekęs gama pliūpsnis gali sunaikinti planetos ozono sluoksnį.
Nors tokie pliūpsniai paprastai įvyksta žvaigždžių kolapsų metu, esančių už milijardų šviesmečių nuo Žemės, jei vienas iš jų įvyktų arčiau mūsų, tai turėtų pražūtingų pasekmių gyvybei. Gama pliūpsniai mūsų galaktikoje yra itin reti, o tikimybė, kad jie įvyktų arti Žemės, yra itin maža, nors ir ne nulinė.
Superugnikalnio išsiveržimas
Žemėje yra keletas superugnikalnių, tokių kaip Jeloustounas, ir mokslininkai atidžiai stebi jų aktyvumo padidėjimo požymius. Išsiveržimo tikimybė maža, tačiau galimas poveikis yra pakankamai didelis, kad būtų verta jį stebėti. Jei toks išsiveržimas įvyktų, pelenų ir sieros dioksido kiekis galėtų užstoti saulės šviesą ir sukelti „vulkaninę žiemą“, dėl kurios įvyktų visuotinis atšalimas, nederlių ir masinį išnykimą.
Šio reiškinio pavyzdys yra Tamboros ugnikalnio išsiveržimas 1815 m. Po išsiveržimo prasidėjo „metai be vasaros“, kilo žemės ūkio problemų, trūko maisto, o vidutinė temperatūra nukrito net 4 laipsniais Celsijaus. Dešimtys tūkstančių žmonių mirė, įskaitant ir nuo karštų dujų ir pelenų debesų poveikio.
Pandemijos protrūkis
COVID-19 pandemija parodė, kokie jautrūs esame tokiems reiškiniams. Labai užkrečiamas ir mirtinas virusas gali sunaikinti didelę dalį pasaulio gyventojų. Yra tikimybė, kad kilus kitai pandemijai, ji taip pat prasidės kaip zoonozinė liga, perduodama iš gyvūnų žmonėms.
Istorijoje matėme daug pandemijų, kurios pražudė beveik visą žmoniją, pavyzdžiui, ispaniškąjį gripą, kuris užkrėtė pusę milijardo žmonių visame pasaulyje ir nusinešė iki 100 milijonų gyvybių. Todėl tai yra reali grėsmė, į kurią turime atsižvelgti.
Klimato katastrofa
Su šiuo scenarijumi jau pradedame grumtis. Klimato kaita vyksta mūsų akyse, ją skatina nuolatinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios kelia pasaulinę temperatūrą, išsiskyrimas, dėl ko kyla ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kyla jūros lygis.
Jei laiku nesustabdysime šių pokyčių, jie gali sukelti didelį maisto ir vandens trūkumą, o kai kurios mūsų planetos dalys gali tapti netinkamos gyventi. Nors ši krizė vyksta lėtai, reikia imtis neatidėliotinų veiksmų.
Daugelis mokslininkų klimato katastrofą laiko labai rimta grėsme. Prognozuojama, kad vidutinė temperatūra pakils keliais ar net keliolika laipsnių Celsijaus. Dėl to išnyks dauguma gyvūnų ir augalų, nes jie nespės prisitaikyti prie tokių greitų ir drastiškų sąlygų pokyčių. Žmonės taip pat susidurs su dideliu iššūkiu.
