Niūrios legendinio Philipo Dicko pranašystės pildosi. Nuo interneto iki ChatGPT ()
Philipas K. Dickas yra pasaulinio garso autorius, kurio darbai buvo tokių filmų kaip „Blade Runner“ ir „Total Recall“ pagrindas. Savo darbuose autorius numatė stulbinantį technologinių pasiekimų skaičių, įskaitant dirbtinį intelektą, klonavimą, visišką stebėjimą ir net ChatGPT.
© Angelo DeSantis, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Times_Square_looking_more_and_more_like_Blade_Runner..._%288735774078%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savo knygose Philipas K. Dickas (1928 12 16 – 1982 03 02) numatė žmonijos santykį su ateities technologijomis, dėl ko jis išgarsėjo kaip futurologijos pranašas. „Focus“ nusprendė surinkti tiksliausias jo prognozes, kurios jau išsipildė arba netrukus išsipildys.
Dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį
Tiksliausios Philipo Kindred Dicko prognozės susijusios su dirbtiniu intelektu. Savo 1968 m. apsakyme „Ar androidai sapnuoja elektrines avis“ (Do Androids Dream of Electric Sheep?) (ekranizuotame kaip „Blade Runner“ (Bėgantis skustuvo ašmenimis), 1982) autorius palietė dirbtinio intelekto temą. Šiame kūrinyje intelektas, sukurtas imituoti žmoniją, galiausiai įgyja savo sąmonę, kol tampa neatskiriamas nuo pačių žmonių.
Vėliau, 1972 m., Dickas pasiūlė scenarijų, pagal kurį žmonės ir dirbtinio intelekto sukurtos būtybės nebegalėtų atskirti vienas kito. Šiuolaikinė visuomenė dar nepasiekė šio taško, tačiau žmonės vis labiau pasikliauja dirbtinio intelekto valdomais pokalbių robotais, kurie savo ruožtu mokosi meluoti. Galbūt Dicko scenarijus nėra toks neįtikėtinas, kaip gali atrodyti.
Virtuali realybė pakeis tikrąjį pasaulį
Dickas pristatė virtualų pasaulį, kuriame visiškai pasinėriama į tą pačią istoriją „Ar androidai sapnuoja elektrines avis“. Šiame pasaulyje žmonės nebegalėjo atskirti virtualumo nuo realybės. Kitame autoriaus 1965 m. romane „Trys Palmerio Eldričo stigmos“ (Three Stigmata of Palmer Eldritch) žmonės pabėga iš realybės į virtualų pasaulį pasitelkę psichodelinį narkotiką. Tai leidžia žmonėms persikelti į populiarų virtualų pasaulį, kol realybė pradeda visiškai išnykti.
|
Šiandien daugelis įmonių kuria virtualios realybės technologijas, kurios gali perkelti žmones, sėdinčius ant sofų, į įtraukiantį pasaulį. Internetinių žaidimų pramonė, kuri taip pat padeda žmonėms pabėgti nuo realybės, yra verta apie 30 milijardų dolerių. Dicko vizija vis dar lenkia mūsų technologijas, tačiau pasaulis, kurį jis įsivaizdavo, atrodo, jau netoli.
Žmonių ir jų DNR klonavimas
Androidai filme „Blade Runner“ nebuvo „klonai“ griežtąja šio žodžio prasme, tačiau jie taip gerai mėgdžiojo žmones, kad kyla klausimas: ar yra kas nors žmogiškesnio už būti žmogiškesniu už žmogų?
Taip pat romane „Trys Palmerio Eldričo stigmos“ žmonėms buvo atlikta brangi genetinė terapija, siekiant paspartinti savo evoliuciją.
Žmonių klonavimas vis dar atrodo kaip mokslinė fantastika, tačiau tyrėjams neseniai pirmą kartą pavyko žmogaus odos ląsteles paversti kiaušinėliais ir apvaisinti juos laboratorijoje, o tai rodo, kad žmonių klonavimas netrukus gali tapti gyvenimo būdu.
Galbūt ateities žmonės niekada negalės gyventi amžinai, bet tiksli jų genetinė kopija suteiks žmonijai savotišką nemirtingumą.
Visiškas stebėjimas
1956 metų apsakyme „Įspėjantis pranešimas“ (The Minority Report), kurį 2002 m. ekranizavo Stevenas Spielbergas (Minority Report, 2002), Philipas K. Dickas pavaizdavo ateitį, kurioje policija tiria nusikaltimus pasitelkdama psichinių „mutantų“, galinčių matyti ateitį, pagalbą. Kai šie regėtojai ateityje pamato nusikaltimą, policija suima nusikaltėlį prieš jam įvykstant.
Viename iš vėlesnių jo romanų „A Scanner Darkly“, išleistame 1977, pagal kurį taip pat buvo sukurtas filmas „Neįžvelgiamas pasaulis“ (A Scanner Darkly, 2006), policininkai naudoja „maskuojančius kostiumus“, kurie keičia jų asmenybes, taip pat visą aukštųjų technologijų įrankių arsenalą piliečiams šnipinėti.
Ne paslaptis, kad daugelio pasaulio šalių policija naudoja veido atpažinimo technologiją ir kitas priemones, kad greitai analizuotų kamerų duomenis. Šią informaciją policija naudoja realiuoju laiku, kad galėtų sekti įtariamuosius.
Dickas taip pat numatė, kad žmonių priklausomybė nuo technologijų padarys mus pažeidžiamus stebėjimo.
„Ateis laikas, kai nebeskambės taip, lyg sakyčiau: „Jie šnipinėja mane per telefoną“. Galiausiai tai pradės skambėti taip: „Mano telefonas mane šnipinėja“.
Kas mūsų laikais skamba gana pažįstamai.
Kompiuteriai užvaldys pasaulį
Viename iš savo 1981 m. almanachų Philipas Dickas išdėstė keletą minčių, kurios, jo manymu, išsipildys ateityje.
Jis tikėjo, kad „bus sukurtas vienas didžiulis metakompiuteris kaip centrinis informacijos šaltinis, prieinamas visam pasauliui“. Jis valdys „milžinišką informacijos kiekį“ – tai šiuolaikinio interneto prognozė.
Net ir tada Dickas perspėjo, kad toks išradimas privers žmones tiesiogine prasme uždusti nuo informacijos srauto. Ši idėja labai artima šiuolaikiniam gyvenimui su nesibaigiančiu naujienų srautu, atnaujinimais socialinės žiniasklaidos kanaluose, darbu, kuris seka žmones visur, kur yra Wi-Fi, taip pat visomis įmanomomis pramogomis.
Daugelis šią Philipo Dicko pranašystę laiko pranašiškiausia.
Tęsinys kitame puslapyje:
Informacijos apdorojimo ekspertai
Philipas Dickas prognozavo, kad „paprastų žmonių naudojimasis kompiuteriais“ pavers juos iš „pasyvių televizijos žiūrovų protiškai aktyviais, aukštos kvalifikacijos informacijos apdorojimo ekspertais“.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenų informacijos apdorojimo būdas patyrė negrįžtamų pokyčių ir restruktūrizacijų. Vis dar nėra iki galo aišku, ar mūsų smegenys iš tikrųjų išsaugo didžiąją dalį žinių, kuriomis jas kasdien aprūpiname. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad žmonės iš tiesų tapo geriau įgudę įsisavinti ir apdoroti didžiulius informacijos kiekius. Be to, neurologai nerimauja, kad technologijos perprogramuoja mūsų smegenis.
Ištrinti prisiminimai
1966 m. apsakyme „We Can Remember It for You Wholesale“ (1990 ir 2012 m. ekranizacija „Viską prisiminti“, Total Recall) buvo įsivaizduojama ateitis, kai technologijų įmonės galės implantuoti prisiminimus į žmonių smegenis. Jie atrodys tokie tikri, kad žmonės net negalės jų atskirti nuo realybės.
Nors šiuolaikiniai neurologijos pasiekimai neleidžia mums kurti prisiminimų, mokslininkai jau seniai atrado molekulę, kuri gali pakeisti arba kontroliuoti praeities įvykių prisiminimus.
Dirbtiniu intelektu pagrįsti pokalbių robotai
Philipo K. Dicko romanas „The Penultimate Truth“ (1964) prasideda tuo, kad veikėjas Josephas Adamsas kuria kalbą, pasitelkdamas savo „retoriką“.
Jo išrastas įrenginys veikia labai panašiai kaip šiuolaikiniai kalbos modeliai, tokie kaip ChatGPT, kurie generuoja tekstą iš didžiulių duomenų rinkinių. Dickas apibūdino išradimą taip: „Viduje tūkstančiai mikrokomponentų išsprendžia problemą iš keliolikos informacijos duomenų būgnų.“
Kaip ir ChatGPT atveju, kuo daugiau įvesties duomenų, tuo geresnis galutinis rezultatas.
Tačiau Dicko prietaisas buvo sukurtas propagandai skleisti, o ši buvo pritaikyta prie vartotojo pateiktos pagrindinės metaforos.
Šis romanas vyksta postapokaliptiniame pasaulyje, kuriame didžioji dalis planetos gyventojų gyvena po žeme vadinamuosiuose „skruzdėlynuose“. Žmonės tiki, kad paviršius tapo visiškai netinkamas gyventi. Tačiau iš tikrųjų elitas nusprendė pasisavinti visą saulės šviesą, todėl dešimtmečius melavo požemių gyventojams.
Rašymo priemones sukūrė elitas, siekdamas paskatinti „skruzdėlynų“ gyventojus toliau gaminti robotus. Žemesniosios klasės Dicko romane tikėjo, kad robotai yra būtini dalyvavimui kare, tačiau iš tikrųjų elitas juos naudojo kaip tarnus.
