Vangos perspėjimas: 2026-ieji bus lūžio taškas ()
Bus lemiami.
© https://pixabay.com/photos/skyline-buildings-illuminated-1869214/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bulgarų aiškiaregė Vanga, išgarsėjusi pranašystėmis apie reikšmingus pasaulio įvykius, vėl atsidūrė dėmesio centre. Britų žiniasklaidoje paskelbti jos pranašavimai apie 2026 metus žada tapti lemiami visai žmonijai. Pasak prognozių, šie metai esą atneš didelius pokyčius – nuo galimo kontakto su nežemiškomis civilizacijomis iki didelio masto katastrofų ir proveržių moksle.
Apie Vangos pranašystes 2026 metams rašo britų leidinys „Daily Mail“.
Vanga plačiajai visuomenei tapo žinoma XX a. pabaigoje, o jos vardas ypač išpopuliarėjo sąmokslo teorijų šalininkų bendruomenėse. Kai kurie jai priskiriami pranašavimai – 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktai ar COVID-19 pandemija – dažnai pateikiami kaip „išsipildę“, nors jų interpretacijos iki šiol kelia ginčų. Dalis pranašysčių buvo užrašytos jau po aiškiaregės mirties ir perduotos per jos giminaičius bei sekėjus, todėl jų autentiškumas ir tikslumas vertinami prieštaringai.
|
Kontaktas su ateiviais?
Vienas labiausiai diskusijas keliančių teiginių – galimas žmonijos kontaktas su ateiviais. Vangai priskiriamas pranašavimas teigia, kad 2026 metų lapkritį Žemėje nusileis „milžiniškas kosminis laivas“, o tai taps istoriniu įvykiu žmonijos istorijoje. Ši versija sulaukė dėmesio ir dėl pastaraisiais metais viešumoje pasirodančių pareiškimų apie neatpažintus skraidančius objektus.
Vis dėlto dauguma mokslininkų, ypač JAV, tokius scenarijus vertina skeptiškai. Iki šiol nėra pateikta jokių patikimų įrodymų apie nežemiškų civilizacijų egzistavimą, todėl tokios prognozės laikomos labiau hipotezėmis nei moksliškai pagrįstais faktais.
Karai, katastrofos ir klimato krizė
Be ateivių temos, Vangai priskiriami ir įspėjimai apie geopolitines krizes. Esą gali smarkiai išaugti įtampa tarp didžiųjų pasaulio valstybių – Kinijos, Rusijos ir JAV – o tai teoriškai galėtų nuvesti net iki plataus masto karinio konflikto.
Taip pat minima, kad planetą gali sukrėsti didelės gamtinės katastrofos: stiprūs žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai ir ekstremalūs orų reiškiniai, galintys paveikti apie 8 proc. sausumos. Šie scenarijai dažnai siejami su klimato kaita ir gilėjančiomis ekologinėmis problemomis.
Pozityvioji prognozių pusė
Tarp niūrių prognozių minimi ir optimistiškesni scenarijai. Vangai priskiriami teiginiai apie proveržius kosmoso technologijose, medicinoje ir moksle. Kalbama apie galimą naujų energijos šaltinių paiešką už Žemės ribų, pažangius vėžio diagnostikos metodus (pavyzdžiui, ankstyvą nustatymą kraujo tyrimais) bei biotechnologijų plėtrą.
Taip pat spėjama, kad dirbtinis intelektas artimiausiais dešimtmečiais gali smarkiai pakeisti ekonomiką ir darbo rinką, sukeldamas ne tik technologinę pažangą, bet ir rimtų etinių iššūkių.
Pranašystės ar interpretacijos?
Ekspertai pabrėžia, kad Vangos pranašystės išlieka spekuliatyvios. Jų abstraktumas leidžia jas interpretuoti labai įvairiai, dažnai jau po įvykių. Nors dalis prognozių intriguoja, jos neturi mokslinio pagrindo ir neturėtų būti vertinamos kaip faktinės ateities prognozės.
Vis dėlto, sparčiai kintant technologijoms ir geopolitinei situacijai, Vangos pranašystės ir toliau išlieka populiarios masinėje kultūroje, o diskusijos apie jas – gyvos.
