Nobelio premijos laureatas išsakė bauginančią prognozę – data, kada žmonija bus sunaikinta ()
Nobelio premijos laureatas fizikas paskelbė niūrų perspėjimą, teigdamas, kad artėja galutinio žmonijos sunaikinimo data.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Davidas Grossas, kuris kartu laimėjo 2004 m. Nobelio fizikos premiją, perspėjo, kad žmonijai iš tikrųjų liko kiek daugiau nei trys dešimtmečiai. Remiantis niūria mokslininko prognoze, vos po 35 metų žmonijai gali iškilti egzistencinė katastrofa.
Pasak fiziko, net ir pasibaigus Šaltajam karui, kai buvo pasirašytos strateginės ginklų kontrolės sutartys, buvo skaičiuojama, kad branduolinio karo tikimybė yra 1% per metus. Dabar Grossas teigia, kad šis vertinimas nėra tikslus, o tikimybė yra didesnė nei 2% – tai yra viena iš 50 šansų per metus. Nauji duomenys rodo, kad žmonijos gyvavimo trukmė, esant 2 % per metus, yra apie 35 metus.
Naujasis mokslininko skaičiavimas pagrįstas lygtimis, panašiomis į tas, kurios naudojamos radioaktyviųjų medžiagų pusėjimo trukmei įvertinti, kurios modeliuoja įvykio tikimybę laikui bėgant. Pasak Grosso, per pastaruosius tris dešimtmečius situacija gerokai pablogėjo, todėl žmonijos pabaiga gerokai priartėjo.
|
Grossas laimėjo Nobelio premiją už „asimptotinės laisvės“ atradimą – idėją, kad stipri branduolinė sąveika, laikanti atomus kartu, silpnėja, kai kvarkai, mažytės subatominės dalelės, artėja viena prie kitos, tarsi guminė juosta, kuri išsitempia tik tada, kai ją laužia.
FIzikas taip pat atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų nebuvo pasirašyta jokia svarbi branduolinių ginklų kontrolės sutartis.
Grossas taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto vystymąsi, kuris dar labiau padidina žmonijos egzistavimo riziką. Ginklai taip pat tampa vis beprotiškesni – mokslininkas mano, kad automatizavimas, o galbūt ir dirbtinis intelektas, labai greitai perims šių įrankių kontrolę.
Grossas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl augančio automatizavimo ir dirbtinio intelekto vaidmens karinėse sistemose, įspėdamas, kad ateityje sprendimų priėmimas gali būti perduotas mašinoms, kurios veikia žmogui nekontroliuojamu greičiu. Tačiau mokslininkas įspėja, kad dirbtinio intelekto sistemos nėra visiškai patikimos.
Nepaisant rizikos, Grossas mano, kad istorija rodo, jog visuomenės informuotumas ir moksliniai įspėjimai gali lemti pokyčius, kaip pavyzdį pateikdamas pasaulinį atsaką į klimato kaitą.
