DI atkūrė vaizdą, kurio neįmanoma pamiršti. Kodėl jis nesuspėjo? ()
Paskutinis bandymas išgyventi.
© https://pixabay.com/photos/space-universe-night-sky-sky-fog-11099/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paskutinis bandymas išgyventi: dirbtinis intelektas atkūrė šiurpią mirties sceną Pompėjoje.
Dirbtinis intelektas (DI) demonstruoja įspūdingas galimybes daugelyje sričių: nuo mokymosi ir idėjų kūrimo iki procesų automatizavimo bei istorinių įvykių rekonstravimo. Šį kartą DI padėjo archeologams iliustruoti paskutines žmogaus, bandžiusio išsigelbėti senovės Pompėjoje, gyvenimo minutes.
Kaip rašo leidinys „IFLScience“, dirbtinis intelektas sugeneravo meninį atvaizdą, kuriame užfiksuota paskutinė akimirka asmens, mėginusio pabėgti iš Pompėjos per pražūtingą Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą. Vyras bandė prisidengti nuo krintančių vulkaninių uolienų krušos terakotiniu (moliniu) objektu, tikėtina, dideliu stogo čerpės fragmentu, tačiau jo pastangos buvo bevaisės. Molinė apsauga lengvai skilo nuo karščio ir smūgių.
|
Tai iliustruoja ir archeologinius radinius: kasinėjimų metu netoli Porta Stabia nekropolio, už Pompėjos sienų, archeologai rado dviejų vyrų palaikus. Jie gulėjo pelenų sluoksnyje, susiformavusiame virš ankstesnių uolienų nuosėdų. Nors šis paveikslėlis yra bendro pobūdžio vizualizacija, jis puikiai perteikia baisią atmosferą ir beviltiškas gyventojų pastangas išgyventi prieš gamtos stichiją.
Aukų identifikavimas
Archeologai nustatė, kad viena iš aukų – maždaug 18–20 metų jaunuolis, kurio ūgis siekė 166 cm. Sprendžiant iš palaikų radimo vietos, jis mirė rugpjūčio 25-osios rytą – antrąją ugnikalnio išsiveržimo dieną. Jaunuolis bandė pasiekti pakrantę, tačiau žuvo įkvėpęs nuodingų dujų srauto. Šalia jo rasta lempa ir 10 bronzinių monetų.
Antroji auka – 20–35 metų vyras. Jo skeletas rastas uolienų nuolaužų ir lavos fragmentų sluoksnyje. Šalia vyro rastos terakotos objekto nuolaužos; manoma, kad šiuo į skydą panašiu daiktu (galbūt stogo čerpe) jis tikriausiai bandė apsisaugoti nuo krentančių karštų nuolaužų. Tačiau objekto įtrūkimai rodo, kad pastangos buvo bergždžios – vyras žuvo nuo karšto vulkaninių pelenų srauto.
Mokslininkų teigimu, mirtis juos ištiko tarp penktos ir šeštos valandos ryto. Jaunuolis mirė apie dvi valandas vėliau už antrąją auką, greičiausiai dėl prasto matomumo, kurį sukėlė tirštas vulkaninių pelenų debesis, ir vėlesnių piroklastinių bangų. Prie antrosios aukos kūno taip pat rasta lempa, bronzinės monetos, o ant piršto – geležinis žiedas.
Atkurta senovės žmogaus gyvenimo akimirka
Naudodami dirbtinį intelektą ir pažangius vaizdo apdorojimo metodus, archeologai rekonstravo šio asmens paskutines gyvenimo akimirkas remdamiesi radinių vietoje surinktais duomenimis.
DI sugeneruotoje nuotraukoje pavaizduotas paprastais drabužiais ir sandalais apsirengęs vyras, susigūžęs už didelės terakotinės čerpės fragmento, tarnavusio kaip savadarbis skydas, ant akmenimis nusėto kelio. Tolumoje matomas lavą spjaunantis ugnikalnis, aplinkui – griūvantys pastatai, o oras prisotintas dulkių ir pelenų uždangos. Žmogaus veide atsispindi didžiulė baimė, jis purvinas ir išsekęs. DI pavyko itin taikliai perteikti tą šiurpią atmosferą, tvyrojusią akimirką prieš mirtį.
„Archeologinių duomenų kiekis Pompėjoje ir už jos ribų yra toks didelis, kad tik dirbtinio intelekto pagalba galime tinkamai jį apdoroti ir susisteminti. Tinkamai naudojamas DI gali prisidėti prie klasikinių tyrimų atgaivinimo, leisdamas pasakoti antikos pasaulio istoriją įtaigiau ir įdomiau“, – sakė Pompėjos archeologinio parko generalinis direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.
Nuotraukas galite pamatyti čia.
.png)
