Penkiakojis ateivis iš akmens: Rokis iš „Projektas Sveika, Marija“ gali egzistuoti ()
Mokslinės fantastikos filme „Projektas Sveika, Marija“ (Project Hail Mary, 2026) rodomas personažas vardu Rokis – šis padaras buvo nepanašus į nieką, kas matyta Žemėje. Mokslininkai mano, kad kažkas panašaus gali egzistuoti ir realybėje.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Penkiakojis akmeninis ateivis, remiantis filmo siužetu, atskrido iš išgalvotos planetos. Jam buvo būdinga aukšta temperatūra, o atmosferoje vyravo amoniakas. Tokios sąlygos pastūmėjo evoliuciją visiškai kita linkme, rašo „Futurism“.
Tokių keistų, bet sąmoningų būtybių idėja yra įdomus minties eksperimentas. Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje filosofijos profesoriaus Erico Schwitzgebelio ir Antverpeno universiteto podoktorantūros stažuotojo Jeremy Poberio, Holivudo filmo siužetas galbūt nėra toks jau ir toli nuo realybės.
Neseniai paskelbtame straipsnyje du mokslininkai tyrinėjo kitų sąmonės formų, kurios įgauna formas, viršijančias įprastos vaizduotės sferą, galimybę. Tyrėjai mano, kad atsižvelgiant į Visatos didybę, gyvybė skirtingose jos dalyse galėtų įgauti visiškai skirtingas formas.
|
„Tarkime, jūs tikite, kad sąmonė būdinga visiems stuburiniams gyvūnams Žemėje, taip pat galvakojams moliuskams ir kai kuriems vabzdžiams. Ir tarkime, kad vidutiniškai kiekvienoje galaktikoje yra milijonas planetų, kuriose galiausiai išsivysto maždaug tokio elgesio sudėtingumo lygio rūšys, net jei technologinės civilizacijos atsiranda retai“, – rašo mokslininkai.
„Tuomet stebimoje Visatoje per savo gyvavimo laiką bus kvintilijonas tinkamų planetų. Atsižvelgiant į tiek daug bandymų, kai kurios iš šių gyvybės formų bus tikrai keistos“, – priduria tyrimo autoriai.
Savo darbe komanda tyrinėjo esminę filosofinę koncepciją, vadinamą „pagrindo lankstumu“. Jos esmė yra ta, kad tos pačios medžiagos gali turėti daug skirtingų savybių. Pavyzdžiui, puodelis gali būti pagamintas iš daugelio skirtingų medžiagų ir vis tiek sėkmingai sulaikyti skystį.
Schwitzgebelis ir Poberis teigia, kad sąmonė taip pat gali būti „lanksti substrato atžvilgiu“, o tai reiškia, kad ji nebūtinai turi būti sudaryta iš įprastos anglies masės ir kraujo.
„Visatoje gali egzistuoti protingos būtybės, keistesnės, nei galime įsivaizduoti“, – pareiškime teigė Schwitzgebelis.
Pora teigia, kad manyti, jog organizmai, panašūs į Žemėje esančius, yra vienintelis būdas, kuriuo gali vystytis sąmonė, būtų terocentrizmas – nepagrįsta prielaida, kad gyvenimas Žemėje yra vienintelis būdas vystytis sąmonei.
Tikėtina, kad egzistuoja įvairūs, sudėtingi ir tarpusavyje susiję funkciniai ryšiai – nuo mažų cheminių jungčių iki didelio masto funkcinių skirtumų jutimo, atminties ir afektinėse sistemose. Manyti, kad kažkaip iš šios įvairovės sąmonę turės tik subjektai, turintys mūsų specifinę architektūrą ir funkcionalumą, būtų nepagrįstas trocentrizmas.
Panašiai sąmonė turi egzistuoti ir kitomis formomis, apie kurias mes net nesapnavome, teigia tyrėjai.
„Atsižvelgiant į tai, kad funkciškai sudėtingi, elgsenos požiūriu sudėtingi dariniai stebimoje Visatoje, ant skirtingų substratų, greičiausiai atsirado arba atsiras daug kartų, teigiame, kad teigti, jog iš šių skirtingų darinių tik mes arba tik mes ir nedidelė dalis kitų, kurie dalijasi mūsų substratu, turime sąmonę, būtų Koperniko kasdienybės principo pažeidimas“, – padarė mokslininkai išvadą.
