Pamirštos istorijos: Anglijos miške rasti paslaptingi vaikai, kurių oda žalia (3)
Safolko grafystėje (Anglija) buvo rasti du vaikai, kurių oda buvo žalia. Berniukas ir mergaitė juos radusiems žmonėms nesugebėjo papasakoti nieko – nei iš kur atklydo, nei pasakyti savo vardų. Jie nekalbėjo jokia žinoma kalba. Dar keisčiau viskas atrodė, kai vaikai atstūmė visą jiems siūlytą maistą, tačiau noriai kirto pupas, o ir toliau mito tik maistu, pagamintu iš augalų sėklų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią keistą istoriją mėginta aiškinti įvairiai. Kai kurie linkę manyti, kad žalieji vaikai atkeliavo iš slapto požeminio pasaulio, įėjimas į kurį – pro vilko urvą. Kita ne mažiau fantastinė teorija – vaikai prie vilko olos atsidūrė iš paralelinės visatos. Tretiems atrodo, kad žaliaodžiai buvo ateiviai, kurie kažkaip – neaišku, specialiai ar netyčia – atvyko į mūsų planetą.
Tačiau mūsų dienomis populiariausias šios istorijos paaiškinimas yra toks. Istorija galėjo nutikti 1173 m., kai Anglijoje karaliavo Henrikas II (Henry II). Tais laikais karalius persekiojo flamandų imigrantus, vyko daug mūšių (žuvo daug flamandų). Šią istoriją pagarsinęs mūsų dienų istorikas Polas Haris (Paul Harris), mano, kad vaikai galėjo būti gimę ir užaugę Fornheme Sen Martine (Fornham St. Martin) – kaimelyje už kelių mylių nuo Vulpito (Woolpit).
P. Haris aiškina, kad kaimelis turbūt buvo nuniokotas karaliaus kariaunos, o vaikų tėvai nužudyti. Vaikai pabėgo į Tetfordo mišką (Thetford Forest), kuriame ilgą laiką pragyveno stokodami maisto, todėl jiems galėjo išsivystyti anemija (mažakraujystė). Tai galėtų paaiškinti nenatūralią odos pigmentaciją. Istorikas kelia prielaidą, kad vaikai galėjo girdėti Beri Sen Edmundo (Bury St. Edmunds) miestelio bažnyčios varpus ir užklydo į požeminį tunelį, kuris buvo Graimso kapinyno (Grimes Graves) dalis. Kapinyne likęs maždaug 4 tūkst. metų senumo neolito eros požeminių tunelių tinklas. Iš jo vaikai išlindo netoli Vulpito. Ten juos ir surado.
Tačiau mūsų dienomis populiariausias šios istorijos paaiškinimas yra toks. Istorija galėjo nutikti 1173 m., kai Anglijoje karaliavo Henrikas II (Henry II). Tais laikais karalius persekiojo flamandų imigrantus, vyko daug mūšių (žuvo daug flamandų). Šią istoriją pagarsinęs mūsų dienų istorikas Polas Haris (Paul Harris), mano, kad vaikai galėjo būti gimę ir užaugę Fornheme Sen Martine (Fornham St. Martin) – kaimelyje už kelių mylių nuo Vulpito (Woolpit).
P. Haris aiškina, kad kaimelis turbūt buvo nuniokotas karaliaus kariaunos, o vaikų tėvai nužudyti. Vaikai pabėgo į Tetfordo mišką (Thetford Forest), kuriame ilgą laiką pragyveno stokodami maisto, todėl jiems galėjo išsivystyti anemija (mažakraujystė). Tai galėtų paaiškinti nenatūralią odos pigmentaciją. Istorikas kelia prielaidą, kad vaikai galėjo girdėti Beri Sen Edmundo (Bury St. Edmunds) miestelio bažnyčios varpus ir užklydo į požeminį tunelį, kuris buvo Graimso kapinyno (Grimes Graves) dalis. Kapinyne likęs maždaug 4 tūkst. metų senumo neolito eros požeminių tunelių tinklas. Iš jo vaikai išlindo netoli Vulpito. Ten juos ir surado.
(26)
(0)
(8)