Mokslininkai nustatė, kodėl žmonės išgyvena vaiduoklių buvimo šalia haliucinacijas (4)
Jausmas, kai este vienas, o atrodo, kad kažkas šalia jūsų yra, kyla žmogaus smegenyse, rodo naujas mokslininkų tyrimas. Tyrėjai nustatė, kuri smegenų dalis atsakinga už šių jausmų sukėlimą, o taip pat atliko eksperimentą, kurio metu jo dalyviams sukėlė nematomo kūno buvimo šalia haliucinacijas, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra daug pasakojimų apie paranormalius reiškinius, o pats dažniausias iš jų yra neregimos būtybės fenomenas. Daktaras Giulio Roginis iš Šveicarijos tyrimų instituto sako: „Šis jausmas yra labai tikroviškas. Žmonės kažką jaučia, tačiau nieko negali pamatyti.“
Pasak G.Roginio, dažniausiai tokius potyrius patiria ekstremalių pojūčių mėgėjai, tokie kaip alpinistai ar keliautojai, o taip pat ir žmonės, turintys neurologinių sutrikimų.
„Labai įdomu tai, kad žmonės pasakoja, jog nematoma būtybė atkartoja jų judesius ir kitus veiksmus. Jeigu žmogus stovi, jam atrodo, kad būtybė stovi, jei jis sėdi, tuomet sėdi ir nematomas kūnas“, – aiškino G.Roginis.
Kad atliktų išsamesnį šių potyrių tyrimą, mokslininkai nuskenavo 12 žmonių, turinčių neurologinius sutrikimus, smegenis. Jie nustatė, kad dalis šių žmonių turėjo smegenų sutrikimų, susijusių su savęs suvokimu, koordinacija ar judėjimu erdvėje.
Tolimesniems tyrimams mokslininkai pasitelkė dar 48 žmones, kurie neturėjo panašių sutrikimų ir atliko eksperimentą, kurio metu stimuliavo tas smegenų dalis, kurios buvo pažeistos pas neurologinius sutrikimus turinčius eksperimento dalyvius.
Tyrimo dalyviams buvo užrištos akys ir liepta rankomis liesti robotą. Tuo metu kitas robotas už nugaros atkartojo jų veiksmus. Kai judesiai už žmonių nugaros buvo atkartojami realiu laiku, eksperimento dalyviai nejautė nieko keisto, tačiau kai judesiai buvo atkartojami ne vienodu greičiu, o keliomis akimirkomis vėliau, jie jautėsi taip, tarsi kambaryje būtų dar viena būtybė.
Du tyrimo dalyviai pasijuto taip keistai, kad paprašė sustabdyti eksperimentą.
Pasak mokslininkų, ši sąveika su robotu laikinai keičia smegenų funkcijas, kurios susijusios su savęs suvokimu ir kūno buvimo erdvėje pozicija.
Mokslininkai mano, kad kai žmonės jaučia kito kūno buvimą, smegenys susipainioja: jos negali tiksliai identifikuoti kūno padėties ir roboto kūną ima suvokti kaip savo.
„Mūsų smegenys turi keletą mūsų kūno reprezentacijų erdvėje, – pasakojo G.Roginis. – Įprastinėmis sąlygomis šias reprezentacijas jos surenka į vieną visumą. Tačiau kai smegenys visavertiškai neveikia dėl ligos arba, mūsų eksperimento atveju, joms trukdė roboto buvimas, smegenys sukuria dar vieną kūno reprezentaciją, kuri suvokiama nebe kaip „aš“, o kaip kitas kūnas.“
Tyrimas išspausdintas žurnale „Current Biology“.
Pasak G.Roginio, dažniausiai tokius potyrius patiria ekstremalių pojūčių mėgėjai, tokie kaip alpinistai ar keliautojai, o taip pat ir žmonės, turintys neurologinių sutrikimų.
„Labai įdomu tai, kad žmonės pasakoja, jog nematoma būtybė atkartoja jų judesius ir kitus veiksmus. Jeigu žmogus stovi, jam atrodo, kad būtybė stovi, jei jis sėdi, tuomet sėdi ir nematomas kūnas“, – aiškino G.Roginis.
Kad atliktų išsamesnį šių potyrių tyrimą, mokslininkai nuskenavo 12 žmonių, turinčių neurologinius sutrikimus, smegenis. Jie nustatė, kad dalis šių žmonių turėjo smegenų sutrikimų, susijusių su savęs suvokimu, koordinacija ar judėjimu erdvėje.
Tolimesniems tyrimams mokslininkai pasitelkė dar 48 žmones, kurie neturėjo panašių sutrikimų ir atliko eksperimentą, kurio metu stimuliavo tas smegenų dalis, kurios buvo pažeistos pas neurologinius sutrikimus turinčius eksperimento dalyvius.
Tyrimo dalyviams buvo užrištos akys ir liepta rankomis liesti robotą. Tuo metu kitas robotas už nugaros atkartojo jų veiksmus. Kai judesiai už žmonių nugaros buvo atkartojami realiu laiku, eksperimento dalyviai nejautė nieko keisto, tačiau kai judesiai buvo atkartojami ne vienodu greičiu, o keliomis akimirkomis vėliau, jie jautėsi taip, tarsi kambaryje būtų dar viena būtybė.
Du tyrimo dalyviai pasijuto taip keistai, kad paprašė sustabdyti eksperimentą.
Pasak mokslininkų, ši sąveika su robotu laikinai keičia smegenų funkcijas, kurios susijusios su savęs suvokimu ir kūno buvimo erdvėje pozicija.
Mokslininkai mano, kad kai žmonės jaučia kito kūno buvimą, smegenys susipainioja: jos negali tiksliai identifikuoti kūno padėties ir roboto kūną ima suvokti kaip savo.
„Mūsų smegenys turi keletą mūsų kūno reprezentacijų erdvėje, – pasakojo G.Roginis. – Įprastinėmis sąlygomis šias reprezentacijas jos surenka į vieną visumą. Tačiau kai smegenys visavertiškai neveikia dėl ligos arba, mūsų eksperimento atveju, joms trukdė roboto buvimas, smegenys sukuria dar vieną kūno reprezentaciją, kuri suvokiama nebe kaip „aš“, o kaip kitas kūnas.“
Tyrimas išspausdintas žurnale „Current Biology“.
(40)
(4)
(36)