JAV kariuomenės laboratorijoje svarstoma ir apie Marso pavertimą Žeme (2)
Neslepiama, kad JAV Gynybos ministerijos mokslo padalinys DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) negaili investicijų genetinei inžinerijai ir sintetinei biologijai. Priklausomai nuo požiūrio į karinėse laboratorijose gimstančias visiškai naujas gyvybės formas, tai gali ir bauginti, ir žavėti. Ir jei priklausote besižavintiems, štai dalykas, kuris skambės tikrai nuostabiai: DARPA specialistai mano, kad jų darbas nuves iki organizmų, gebančių Marsą pakeisti taip, kad jis atrodytų kaip Žemė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Marso transformavimas į planetą, primenančią Žemę (teraformavimas) reikštų plikos, tuščios ir negyvos Raudonosios planetos sušildymą ir atmosferos pastorinimą, tam naudojant bakterijas, dumblius ir žalius fotosintetinančius augalus. Marso teraformavimo planas yra toks ambicingas, kad net nepailstantys technologijų optimistai, tokie kaip Elonas Muskas, to nesitiki numatomoje ateityje. Bet DARPA tą ateitį jau įžiūri, rašo motherboard.vice.com.
„Pirmą kartą istorijoje turime technologinių priemonių rinkinį transformuoti ne tik gyvybei nepalankias vietas čia, Žemėje, bet ir iškeliauti į kosmosą ne tik trumpam apsilankymui, bet ir ilgalaikiam gyvenimui“, – rodydama į menininkų sukurtus teraformuoto Marso vaizdus sakė DARPA Biologinių technologijų biuro direktoriaus pavaduotoja Alicia Jackson.
Apie kokį technologinių priemonių rinkinį ji kalbėjo? Per praėjusius metus A. Jackson laboratorija ieškojo būdų lengvesnių būdų genetinės inžinerijos būdu modifikuoti visokiausių tipų organizmus, ne tik E. coli ar mieles, kurios yra dažniausi sintetinės biologijos eksperimentų objektai.
„Šioje Žemėje yra nuo 30 milijonų iki 30 milijardų organizmų. Biologijos inžinerijoje dabar naudojame tik du. Noriu turėti galimybę pasinaudoti bet kokiu organizmu, pasižyminčiu mano norimomis savybėmis. Noriu greitai sudaryti jo genomo žemėlapį ir jį greitai modifikuoti. Jei pažiūrėtumėte į šiandieninę genomo anotavimo programinę įrangą, pamatytumėte, kad ji nėra skirta greitai suprasti genetiškai modifikuojamas sistemas ir genus. Ji skirta ezoteriškų ir įdomių dalykų, kurių pagrindu būtų galima rašyti mokslines publikacijas, paieškai“, – sakė A. Jackson.
DARPA ir keletas jų mokslinių tyrimų partnerių sukūrė alternatyvią programinę įrangą, pavadintą „DTA Gview“. A. Jackson šią įrangą vadina „genomų „Google Maps“. Šios savaitės pradžioje vykusioje konferencijoje ji pademonstravo programos galimybes ja atidarydama kelių organizmų genomus – programa nedelsiant parodė žinomų genų sąrašą ir jų vietą genome.
„Šių dabar mūsų renkamų genomo duomenų gausa yra nuostabi, išskyrus faktą, kad visi duomenys sukišami į duomenų bazes, kur jie ir lieka duomenimis, bet netampa žiniomis. Panaudojama tik labai nedidelė dalis mūsų turimos genetinės informacijos. O su šia programa mūsų tikslas yra per vieną dieną sudaryti organizmo genomo seką ir surasti vietas, kur geriausiai modifikuoti tą organizmą“, – sakė mokslininkė.
A. Jackson tikslas – iš bet kokios gyvybės formos atsirinkti geriausius genus ir juos modifikuoti taip, kad susikurtų gyvybės formos, gaminančios kažką visiškai naujo. Tikėtina, kad pirmieji modifikuoti organizmai būtų bakterijos ir kiti mikroorganizmai, bet tikėtina, kad mokslininkai ilgainiui prieis ir prie sudėtingesnių, daugialąstelinių organizmų modifikavimo.
Tokiomis savybėmis pasižyminti programa yra galingas įrankis: A. Jackson prognozuoja, kad ja pasinaudojus galima būtų išnaikinti gyvūnų žmonėms pernešamas ligas. Bet Jeigu manote, kad maliarijos ir erkių pernešamų susirgimų išnaikinimas yra kažkas stebuklingo ir utopiško, tai mokslininkai žvelgia gerokai toliau – jiems ligų išnaikinimas yra tik smulkmeniškas tikslas.
Kur kas įdomesnis DARPA planas yra pasinaudojus specifiškai modifikuotais organizmais atitaisyti žalą aplinkai. A. Jackson sako, kad po natūralių ar žmogaus sukeltų ekologinių nelaimių būtų įmanoma sukurti genetiškai modifikuotus ekstremofilinius organizmus, gebančius išgyventi net ir visiškai negyvenamoje dykynėje. Tokiems organizmams klestint ir fotosintetinant, būtų sugrąžinama gyvybė į sužalotą aplinką.
Ir čia kyla mintis apie Marso teraformavimą: pakankamai gerai „pasitreniravus“ verčiant gyvybei nepalankiausius Žemės kampelius į klestinčias oazes, A. Jackson tikisi, kad ilgainiui turėsime tai, ko reikia norint kolonizuoti Saulės sistemą. Savaime suprantama, Marso kolonizavimas į darbų kalendorių dar nėra įtrauktas, mat tam reikalingos technologijos dar tik gimsta, tačiau jau dabar galima žavėtis laukiančia fantastiška ateitimi.
„Pirmą kartą istorijoje turime technologinių priemonių rinkinį transformuoti ne tik gyvybei nepalankias vietas čia, Žemėje, bet ir iškeliauti į kosmosą ne tik trumpam apsilankymui, bet ir ilgalaikiam gyvenimui“, – rodydama į menininkų sukurtus teraformuoto Marso vaizdus sakė DARPA Biologinių technologijų biuro direktoriaus pavaduotoja Alicia Jackson.
Apie kokį technologinių priemonių rinkinį ji kalbėjo? Per praėjusius metus A. Jackson laboratorija ieškojo būdų lengvesnių būdų genetinės inžinerijos būdu modifikuoti visokiausių tipų organizmus, ne tik E. coli ar mieles, kurios yra dažniausi sintetinės biologijos eksperimentų objektai.
„Šioje Žemėje yra nuo 30 milijonų iki 30 milijardų organizmų. Biologijos inžinerijoje dabar naudojame tik du. Noriu turėti galimybę pasinaudoti bet kokiu organizmu, pasižyminčiu mano norimomis savybėmis. Noriu greitai sudaryti jo genomo žemėlapį ir jį greitai modifikuoti. Jei pažiūrėtumėte į šiandieninę genomo anotavimo programinę įrangą, pamatytumėte, kad ji nėra skirta greitai suprasti genetiškai modifikuojamas sistemas ir genus. Ji skirta ezoteriškų ir įdomių dalykų, kurių pagrindu būtų galima rašyti mokslines publikacijas, paieškai“, – sakė A. Jackson.
DARPA ir keletas jų mokslinių tyrimų partnerių sukūrė alternatyvią programinę įrangą, pavadintą „DTA Gview“. A. Jackson šią įrangą vadina „genomų „Google Maps“. Šios savaitės pradžioje vykusioje konferencijoje ji pademonstravo programos galimybes ja atidarydama kelių organizmų genomus – programa nedelsiant parodė žinomų genų sąrašą ir jų vietą genome.
„Šių dabar mūsų renkamų genomo duomenų gausa yra nuostabi, išskyrus faktą, kad visi duomenys sukišami į duomenų bazes, kur jie ir lieka duomenimis, bet netampa žiniomis. Panaudojama tik labai nedidelė dalis mūsų turimos genetinės informacijos. O su šia programa mūsų tikslas yra per vieną dieną sudaryti organizmo genomo seką ir surasti vietas, kur geriausiai modifikuoti tą organizmą“, – sakė mokslininkė.
A. Jackson tikslas – iš bet kokios gyvybės formos atsirinkti geriausius genus ir juos modifikuoti taip, kad susikurtų gyvybės formos, gaminančios kažką visiškai naujo. Tikėtina, kad pirmieji modifikuoti organizmai būtų bakterijos ir kiti mikroorganizmai, bet tikėtina, kad mokslininkai ilgainiui prieis ir prie sudėtingesnių, daugialąstelinių organizmų modifikavimo.
Tokiomis savybėmis pasižyminti programa yra galingas įrankis: A. Jackson prognozuoja, kad ja pasinaudojus galima būtų išnaikinti gyvūnų žmonėms pernešamas ligas. Bet Jeigu manote, kad maliarijos ir erkių pernešamų susirgimų išnaikinimas yra kažkas stebuklingo ir utopiško, tai mokslininkai žvelgia gerokai toliau – jiems ligų išnaikinimas yra tik smulkmeniškas tikslas.
Kur kas įdomesnis DARPA planas yra pasinaudojus specifiškai modifikuotais organizmais atitaisyti žalą aplinkai. A. Jackson sako, kad po natūralių ar žmogaus sukeltų ekologinių nelaimių būtų įmanoma sukurti genetiškai modifikuotus ekstremofilinius organizmus, gebančius išgyventi net ir visiškai negyvenamoje dykynėje. Tokiems organizmams klestint ir fotosintetinant, būtų sugrąžinama gyvybė į sužalotą aplinką.
Ir čia kyla mintis apie Marso teraformavimą: pakankamai gerai „pasitreniravus“ verčiant gyvybei nepalankiausius Žemės kampelius į klestinčias oazes, A. Jackson tikisi, kad ilgainiui turėsime tai, ko reikia norint kolonizuoti Saulės sistemą. Savaime suprantama, Marso kolonizavimas į darbų kalendorių dar nėra įtrauktas, mat tam reikalingos technologijos dar tik gimsta, tačiau jau dabar galima žavėtis laukiančia fantastiška ateitimi.
(64)
(0)
(64)