Atskleista mažytės „ateivio mumijos“ paslaptis - tyrimai atskleidė keletą įdomių detalių ir kieno tai kūnas  ()

Atlikus vadinamosios „šešių colių mumijos“ (6 coliai = 15,24 cm) iš Čilės tyrimus, patvirtinta, kad tai yra naujagimio, turėjusio genetinę mutaciją, palaikai. Bet nepaisant kūdikiško kūno dydžio, testų rezultatai rodė, kad kaulai turėtų priklausytų 6-8 metų vaikui. Tokie stipriai neįprasti požymiai mokslininkams kėlė daug klausimų, kieno tai iš tiesų mumija.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau naujausi DNR tyrimai rodo, kad tariamas kaulų amžius ir kitos kūno anomalijos buvo nulemtos genetinės mutacijos. Naujausio tyrimo rezultatai buvo paskelbti „Genome Research“.

Be neįprasto dydžio, kūnas turėjo ir kitų neįprastų požymių: mažesnį nei įprasta šonkaulių skaičių ir kūgio formos kaukolę. Palaikai buvo rasti nedideliame maiše nitratų kasyba užsiimančiame miestelyje La Noria – iš kur pateko į privačią kolekciją Ispanijoje.

Kai kurie spėliojo, ar Ata vardu pavadinti palaikai (pagal Atacama regioną, kur jie buvo rasti) tikrai priklauso žmogui – galbūt jie yra primato. O viename dokumentiniame filme net buvo spėliojama, ar tik jie nepriklauso ateiviui.

Genetinis tyrimas

Bet naujasis genetinis tyrimas nubraukė visas fantastines versijas: mokslininkai ištyrė mumijos genomą – ką galima pavadinti žmogaus sandaros brėžiniais, saugomais ląstelių branduoliuose. Kaip minėta, tyrimas patvirtino, kad palaikai priklausė žmogui, bet mokslininkai išsiaiškino ir tai, kad tai buvo moteriškos lyties naujagimis su genų mutacija, lėmusia nanizmą (mažo ūgio sindromą, angl. dwarfism), skoliozę (stuburo iškrypimą) ir kitas kaulų bei raumenų anomalijas.

Ata taip pat turėjo 10 porų šonkaulių – vietoje įprastų 11. Tai požymis, kokio dar nepavyko aptikti pas jokį kitą žmogišką individą. „Mes manome, kad mergaitė gimė negyva, arba mirė iškart po gimimo“, – teigia tyrime dalyvavęs Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos mikrobiologijos ir imunologijos profesorius Garry Nolanas.

„Jos kūnas buvo toks deformuotas, kad ji nebūtų sugebėjusi maitintis pati. Tokioje būsenoje ji galėjo išgyventi nebent neonataliniame ligoninės skyriuje“. Deja, tokia medicininė pagalba greičiausiai buvo neprieinama atokiame Čilės regione prieš 40 metų – būtent tokį Atos gimimo laikotarpį nurodo tyrimas.

Nauda ateičiai

Profesorius G.Nolanas ėmėsi tirti Atos palaikus 2012-aisiais, kai su juo susisiekė draugas ir pranešė, kad galbūt aptiko ateivį. „Bet nors viskas prasidėjo kaip istorija apie ateivius – ir taip išgarsėjo visame pasaulyje – iš tiesų tai yra žmogiškos tragedijos istorija“, – pasakoja mokslininkas. – „Moteris pagimdė deformuotą kūdikį, po mirties jis buvo mumifikuotas ir greičiausiai parduotas kaip keistenybė“.

Mokslininkai teigia, kad atliktas tyrimas davė galimybę geriau suprasti genetinius kaulų pakitimus – ir tai galėtų padėti kitiems žmonėms. „Atos atvejis parodė, kad tyrinėjant neįprastus sindromus turinčių pacientų genomus, gali pasitaikyti ir daugiau nei viena anomalija, ką iškart pastebėti gali būti nelengva“, – teigė Kalifornijos universiteto Tiksliųjų sveikatos mokslų instituto direktorius Atulas Butte’as.

Profesorius G.Nolanas mano, kad tolesni mumijos kaulų tyrimai vieną dieną gali būti naudingi kitiems pacientams. „Galbūt egzistuoja koks nors būdas, kaip galima būtų pagreitinti kaulų augimą žmonėms, kuriems to reikia – pavyzdžiui, patyrusiems sudėtingus lūžius“, – mano mokslininkas. – „Iki šiol su tokiu atveju, kokį atskleidė Čilės mumija, nebuvome susidūrę ir jau tikrai niekas nenagrinėjo to genetiniu požiūriu“.

O kas nutiks patiems palaikams? „Manau, kūnas turėtų būti grąžintas į šalį, kurioje jis buvo rastas – ir turėtų būti palaidotas pagal vietinius papročius“, – sako G.Nolanas.

Parengta pagal BBC.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(23)
(9)
(14)

Komentarai ()