Kai kurias archeologines vietas ir artefaktus žmonės vadina „prakeiktais“ – tai reiškia, kad žmogų, kuris apsilankys toje vietoje ar tą, kuris įsigys tam tikrą daiktą, ilgą laiką (o gal net visą gyvenimą) lydės nesėkmės. Šiame straipsnyje pateikiame jums 5 vietas ir artefaktus, apie kuriuos pasakojamos istorijos apie prakeiksmą.

Tai yra antroji straipsnio dalis. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.

1. Ir šventas, ir prakeiktas šulinys Anglijoje

Legendoje pasakojama, kad piligrimai, atvykę prie Šv. Onos šulinio netoli Liverpulio, jame maudėsi tikėdamiesi, kad tai išgydys įvairias akių ir odos ligas. Šulinys buvo pastatytas norint pagerbti Šv. Oną – Švč. Mergelės Marijos motiną. Sakoma, kad pati Ona maudėsi šiame šulinyje ir dėl to vanduo įgavo gydomųjų galių.

Vietiniai irgi pasakoja, kad turtingo, daug žemių turėjusio pono tarnui Hughui Darcy nepatiko, kad prie šulinio, kuris ribojosi su jo šeimininko žemėmis, lankosi tiek daug piligrimų. Jis susipyko su netoli šulinio stovėjusio vienuolyno kunigu, kuriam pasakė, kad jis greitai nebeturės šių žemių ir savo titulo. Galiausiai visi vienuoliai iš vienuolyno buvo iškelti ir kunigas eidamas pro šulinį pastebėjo H. Darcy, kurį ir apkaltino dėl šios nelaimės.

Galiausiai kunigas tarną prakeikė sakydamas: „Te nelabojo prakeiksmas krenta ant tavęs, tu sugadintas Viešpaties kūriny, tavo liguisti siekiai nebus vaisingi, ir nepraeis metai ir viena diena, kai nuo Šv.Onos nukentės tavo galva“. Kunigas vos pasakęs prakeikimą, tariamai mirė.

H.Darcy nesistengė pasiimti gautas žemes sau ir kurį laiką viskas ėjosi gerai – tačiau H.Darcy negalėjo atsikratyti jausmo, kad nutiks kažkas blogo. Po trijų mėnesių nuo prakeikimo mirė jo sūnus, vėliau jis prarado labai daug turtų, o galiausiai buvo rastas negyvas prie Šv. Onos šulinio, su praskelta galva.

2. Fėjų namai

Airių žiedo formos fortai supo senovines gyvenvietes, kurios dar buvo apsuptos pylimais ir grioviais. Geležies amžiuje šie fortai tapo nebenaudojami, o jų paskirtis greitai irgi buvo pamiršta, tačiau vietiniai ėmė pasakoti, kad šie keisti, apvalūs žiedai yra fėjų namai. Sakoma, kad jei sudrumsti jų gyvenimą – gali pasigauti prakeiksmą.

Panaši istorija yra pasakojama ir apie kitoje Europos pusėje natūraliai susidarančius žiedus iš grybų. Anksčiau buvo manoma, kad tai portalai į fėjų pasaulį, todėl šių vietų buvo prisibijoma. Jei toks žiedo formas fortas stovi žmogaus žemėje, jis turi jį prižiūrėti ir saugoti, negadinti ir nepažeisti arba fėjos tą žmogų prakeiks: ims mirti jo gyvuliai, susirgs šeimos nariai arba nesiseks santykiuose.

Neseniai net vieno milijardieriaus nesėkminga istorija buvo priskirta fėjoms. 2011 metais turtingiausias Airijos žmogus patyrė didelį finansinį nuosmukį tariamai dėl to, kad nusprendė perkelti megalitinę kapavietę ir padaryti vietos karjerui.

3. Miestas, kurį prakeikė pats Jėzus

Chorazinas, Bezata ir Kafarnaumas yra trys miestai, kuriuos, kaip pasakojama Biblijoje, Jėzus Kristus prakeikė. Chorazinas buvo miestas Galilėjoje – čia Jėzus kurį laiką gyveno, kai išvyko iš Nazareto.

Remiantis Biblija, Chorazino miesto gyventojai Jėzaus stebuklus per trejus metus, kiek jis čia gyeno, matė daug kartų – bet nė vienas stebuklas nepakeitė miesto gyventojų gyvenimo būdo. Jėzus galiausiai Choraziną pavadinimo miestu, kuris nenori keistis. Sakoma, kad jis panaudojo savo galias pasmerkti miestą taip, kaip Dievas Senajame Testamente tai darė daugybę kartų.

Chorazinas buvo žinomas senovės miestas, tačiau trečiajame amžiuje buvo apleistas. Šiandien jo archeologinės liekanos yra vadinamos Khirbet Kerazeh. Nors apie miesto egzistavimą archeologai žino, nėra jokių įrodymų, kad miestas egzistavo pirmajame amžiuje – kai Jėzus buvo gyvas.

Istorikas Euzebijus rašė, kad 330 metais miestui smogė galingas žemės drebėjimas, kurį vėliau žmonės traktavo kaip Dievo bausmę. Bet, deja, datos nesutampa.

4. Apleistas fortas Indijoje

Apleistas Bhangarho fortas yra viena baisiausių vietų Indijoje – na, bent jau taip sakoma. Archeologų sąjunga net uždraudė žmonėms lankytis čia nuo saulėlydžio iki aušros – o vietiniai žmonės jau seniai persikėlė gyventi kuo toliau už forto ribų. Bhangarho reputacija kyla iš dviejų senų legendų – jos abi yra susijusios su prakeiksmais.

Bhangarho miestelis, esantis Radžastano valstijoje, buvo įkurtas 1573 metais, valdant Bhagwantui Dasui. Šis fortas iš tikrųjų yra pastatytas kaip nedidelis miestelis, kurį sudaro šventyklos, rūmai ir keleri vartai į jį. Nepaisant jo grožio ir nuostabaus kraštovaizdžio, 1783 m. fortas buvo visiškai apleistas.

Pirmoje legendoje pasakojama, kad fortą prakeikė šventasis Baba Balnathas. Jis leido statyti miestą su ta sąlyga, kad nei vienas pastatas nemes šešėlio jo gyvenvietei. Jis perspėjo, kad jei taip nutiks – sunaikins visą miestą. Vienas princas nepaisė jo perspėjimo ir pasistatė rūmus, kurie buvo aukšti ir metė šešėlį ant Balnatho namų. Sakoma, kad po to jis prakeikė miestą, o vėliau buvo ten palaidotas.

Kita legenda pasakoja apie burtininką Sinhhiya, kuris buvo įsimylėjęs Ratnavati – Bhangarho princesę. Legendoje teigiama, kad burtininkas užkerėjo kvepalus, kuriuos princesei perka jos tarnaitė, ir jei ji būtų juos palietusi, būtų jį pamilusi. Tačiau burtininko planas nepavyko: princesė sužinojo, ko jis siekia. Jausdamas nuoskaudą, burtininkas prakeikė miestą. Kai kurie vietiniai tiki, kad princesė reinkarnavosi ir turi sugrįši į fortą – jei nori, kad prakeiksmo nebeliktų.

5. Prakeiktas Lietuvos kunigaikščio kapas

Dar prieš Lietuvos didžiojo kunigaikščio – o vėliau Lenkijos karaliaus – Kazimiero IV Jogailaičio kapą, archeologai ėmė juokauti apie prakeiksmą, kuris, panašu, vėliau tapo pranašyste.

Tiriant supuvusio medinio karsto liekanas ir karaliaus palaikus, nuo infekcijų ir insulto per keletą dienų mirė net 4 mokslininkai – o po kelerių metų kiti mokslininkai mirė nuo vėžio ar kitų ligų. Skaičiuojama, kad iš viso mirė ne mažiau kaip 15 tyrėjų, buvusių kape – arba laboratorijoje ir turėjusių kontaktą su karsto liekanomis ir karaliaus palaikais.

Ilgai buvo spekuliuojama, kas galėjo nutikti visiems šiems mokslininkams. Galiausiai paaiškėjo, kad jokio prakeiksmo nėra, o žudikas iš tikrųjų yra lygiai toks pats kaip ir faraono Tutanchamono kape – saprotrofas, patogeninis grybelis Aspergillus flavus, rastas kape.

Šiandien mokslininkai žino, kad žmonės su silpnu imunitetu neturėtų lankytis tokiuose kapuose, kuriuose gali būti patogeninio grybelio pėdsakų. Visi mokslininkai, kurie jungiasi į įvairias ekspedicijas, turi būti pakankamai sveiki, kad netaptų „prakeiksmo“ aukomis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()