Nobelio premijos laureatas: per ateinančius 30 metų turėtume padaryti įspūdingiausią atradimą mokslo istorijoje ()
Nobelio premijos laimėtojas ir Šveicarijos astronomas Didier Quelozas neseniai pareiškė, kad jo nuomone, nežemišką gyvybę žmonija atras per ateinančius 30 metų ir tai bus vienas įspūdingiausių mokslo laimėjimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Spalio 8 d. Kembridžo universiteto profesorius teigė, kad yra šimtu procentu įsitikinęs, kad nežemiška gyvybė kažkur Visatoje egzistuoja.
„Netikiu, kad esame vienintelė gyvybė visoje Visatoje. Kosmose yra tiesiog per daug planetų ir per daug žvaigždžių, o chemija visur yra universali“, – po Nobelio premijos laimėtojų paskelbimo kalbėjo D.Quelozas.
„Chemija, kuri privedė prie gyvybės atsiradimo Žemėje, turi veikti ir kitur. Esu visiškai įsitikinęs, kad gyvybė kažkur kitose planetose egzistuoja. Žinoma, tai nebūtinai turi būti lygiai tokia pati būtybė kaip mes – arba koks nors žalias žmogeliukas. Reikia prisiminti, kad gyvybė Žemėje prasidėjo ne nuo žeme vaikštančių gyvūnų“, – teigė profesorius.
Itin svarbus atradimas
Remiantis D.Quelozu, gyvybę kitose planetose turėtume aptikti per ateinančius 30 metų. Jo nuomone, jau greitai sukursime tokias technologijas, kurios mums leis į planetas pažvelgti kitaip ir pamatyti tai, ko dar nesame matę – pavyzdžiui, gyvybės pėdsakus.
R.Quelozas yra tas žmogus, kuris atrado pirmąją planetą už mūsų sistemos ribų, besisukančią aplink žvaigždę, panašią į mūsų Saulę – įdomu ir tai, kad jis tuo metu buvo dar tik doktorantūros studentas. Fizikos Nobelio premiją jis laimėjo kartu su kitu Šveicarijos mokslininku ir astrofiziku Micheliu G.E. Mayoru, kuris buvo R.Quelozo daktaro disertacijos vadovas.
1996 metais abu šie mokslininkai aptiko egzoplanetą 51 Pegasi b naudodami Doplerio spektroskopiją – technologiją, kuria įmanoma išmatuoti žvaigždės virpėjimą, kai planeta skrieja aplink ją. Dabar iš viso yra atrasta daugiau nei 4100 egzoplanetų.
Nobelio premija šiems mokslininkams buvo suteikta už „indėlį į žmonijos supratimą apie Visatos evoliuciją ir Žemės vietą kosmose“ – kita pusė premijos buvo skirta Philipui Jamesui Edwinui Peeblesui už „teorinius atradimus fizinėje kosmologijoje“.
Parengta pagal „Independent“.
