Rusai planuoja mokslinę Atlantidos paieškų ekspediciją (8)
Rusijos giliavandeniai aparatai „Mir“ 2011 metais gali dalyvauti mokslinėje ekspedicijoje, skirtoje legendinės Atlantidos valstybės paieškoms, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu „Mir“ povandeniniai aparatai dalyvauja Baikalo ežero tyrimų ekspedicijoje. Juos naudojantys mokslininkai tiria ežero dugną, florą ir fauną.
„Mes planuojame po 1 – 2 metų pradėti Atlantidos paieškų ekspediciją. Suprantama, tam pasitelksime ir abu „Mir“ aparatus, jei tuo metu jie nebus naudojami kitose valstybinėse programose“, - pareiškė Baikalo ežero išsaugojimo fondo globos tarybos narys Michailas Slipenčiukas.
Pasak jo, Atlantidos paieškos, kaip ir Baikalo ežero dugno tyrimai, atkreips pasaulio visuomenės dėmesį į okeanologijos problemas.
Rusijos Mokslų akademijos Okeanologijos institutas turi du „Mir“ serijos giliavandenius aparatus, skirtus mokslo tyrimų ir gelbėjimo darbams. „Mir“ aparatai, kuriuose dirba 3 žmonių įgula, gali pasiekti iki 6 kilometrų gylį.
Pranešimai apie tariamą Atlantidą paskutinį kartą buvo patraukę didesnį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį šių metų vasarį, kai naujo „Google Ocean“ povandeninio atlaso nuotraukose Atlanto vandenyno dugne maždaug už 990 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Afrikos krantų aptiktas milžiniškas taisyklingas stačiakampis, išraižytas lygiagrečiomis linijomis.
Šis Atlanto dugno darinys, kurio tikslios koordinatės - 31 15'15.53 laipsniai šiaurės platumos ir 24 15'30.53 laipsniai vakarų ilgumos, iš viršaus atrodo tarsi miesto aeronuotrauka.
Nors „Google“ atstovai paneigė Atlantidos atradimo prielaidą, aiškindami, kad tiesios linijos tėra laivų su sonarais judėjimo trajektorijos, toks paaiškinimas įtikino anaiptol ne visus. Jie abejojo „Google“ atstovų teiginiu, neva taisyklingi geometriniai raštai vandenyno dugne atspindi laivo, sonaru tyrusio dugno reljefą, judėjimo kelią. „Taigi, laivas po kurio laiko pasisuko 90 laipsnių kampu, grįžo ta pačia kryptimi atgal, vėl pasuko stačiu kampu ir viskas kartojosi daugybę kartų?“ – ironizavo portalo „Digg“ vartotojai.
Platono teigimu, legendinis miestas pražuvo Atlanto vandenyno bangose po to, kai maždaug 9 000 metų prieš mūsų erą Atlantidos kariai nesėkmingai bandė užimti Atėnus.
