Prasidėjus vasarai, gamtoje mūsų laukia gausybė pramogų ir malonumų, kuriuos už dyką gali nors saujomis semti. Deja, gamtoje iškylaujantiems vasarotojams kartais nutinka ir nemalonių dalykų.

Utenos visuomenės sveikatos centro specialistai šiltuoju metu laiku neatsitiktinai sulaukia nemažai savo sveikata susirūpinusių žmonių vizitų ar skambučių. Dažniausiai vasarotojus domina, kaip jiems apsisaugoti nuo atostogų džiaugsmą galinčių aptemdyti erkių ir gyvačių.

Raiste aptiko didžiulį gyvatyną

Iš Meldaikiškių kaimo kilęs uteniškis Jonas Kaušylas visuomenės sveikatos specialistams papasakojo apie baisų radinį. Gretimame Andreikėnų kaime esančiame raiste jo pažįstamas gegužės mėnesį aptiko didžiulį neseniai išsiritusių gyvačiukų lizdą. Vyro skaičiavimu, jame galėjo būti apie 70 gyvačių.

„Manęs tai nė kiek nenustebino, mat mūsų apylinkėse visais laikais veisėsi gausybė gyvačių, − pasakojo su šiais ropliais visą gyvenimą kovojantis J.Kaušylas. – Retam mūsų kaimo gyventojui nėra įkirtusi gyvatė. Ir dabar kieme dažnai tenka išvysti vinguriuojantį šliužą“.

Laimė, J.Kaušylui per 57 gyvenimo metus, skirtingai nei kaimynams, pavyko išvengti gyvatės įkandimo. O ką jis darytų, jei taip atsitiktų? Vyras net nedvejodamas atsako, kad iškart kreiptųsi pagalbos į medikus.

„Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis − paprastoji angis, kuri nėra labai pavojinga. Tad įkirtus gyvatei patariu nepanikuoti, – sako Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus vedėja Alytė Žilienė. − Svarbiausia yra nedaryti staigių judesių, nes judant nuodai greičiau išsivaikšto organizme. Jei yra galimybė, žaizdą kuo greičiau nuplaukite ir uždėkite ant jos šaltą kompresą, nuo įkastos galūnės nuimkite veržiančius daiktus (pavyzdžiui, žiedus, apyrankes). Gyvatės įgeltas žmogus kiek įmanoma skubiau turi kreiptis pagalbos į medikus“.

Gyvatės nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių nuo įkandimo. Žmogų ima pykinti, jam darosi silpna, skauda galvą, kankina troškulys.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei? Negalima pakelti pažeistos galūnės aukščiau širdies lygio. Tai tik padės nuodams greičiau išplisti organizme. Nerekomenduojama įgeltos galūnės užveržti, nes tai gali sukelti net gangreną. Nebandykite iš žaizdos čiulpti nuodų, nes per pažeistą burnos gleivinę jie gali patekti į kraują.

Kaip išvengti susidūrimo su gyvate? Susitikę šį šliužą, jo neerzinkite, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda jam prieš nosį. Geriau ramiai pasitraukite į šalį arba palaukite, kol gyvatė pati atsirauks. Nekiškite rankų į dreves ir uolas, o prieš kišdami jas į samanas ar žolę, sėsdamiesi miške ant kelmo atidžiai apsidairykite. Eidami į mišką būtinai apsiaukite aukštus guminius batus, apsirenkite standžios austinės medžiagos drabužiais.

Per metus Lietuvoje nuo gyvačių nukenčia 65-70 žmonių. Daugiausia gyvatės įkandimų užregistruojama Dzūkijoje. Ypač pavojingi gyvačių nuodai vaikams. Vaikai sveria nedaug, todėl didelė nuodų koncentracija jų organizme kelia didelį pavojų sveikatai. A.Žilienė pataria mažų vaikų į mišką geriau nesivesti.

Bijai erkės – skiepykis

Gyvenimą vieną dieną aukštyn kojomis gali apversti iš pažiūros menkas vabalėlis – erke. Jos platina labai sunkias ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Šie parazitai aktyviausi yra nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Erkės aukų ieško ne tik miške, bet ir parkuose, sodybose, jų į namus gali parnešti jūsų augintiniai.

Labiausiai erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrėsti rizikuoja žemės ūkyje bei miškuose dirbantys, grybauti bei uogauti mėgstantys žmonės. Kur dažniausiai įsisiurbia erkės? Mėgstamiausia jų vieta yra kaklas, kojų ar rankų lenkimo vieta, paausiai, pažastys, kirkšnys. Siurbdama aukos kraują, erkė į žaizdelę išskiria seiles ir kitus organizmo skysčius, o kartu ir ligos sukėlėjus, jei ji buvo jais užsikrėtusi.

Ypač dažna Lietuvoje yra Laimo liga. Ja kasmet suserga kelis kartus daugiau žmonių nei erkiniu encefalitu. Būdingiausias Laimo ligos simptomas – žiedinis odos paraudimas. Dėmė gali keisti ne tik dydį, bet ir formą. Kartais vietoje dėmės išryškėja melsvas ar raudonas mazgelis. Paraudimas paprastai atsiranda maždaug pusei nukentėjusiųjų nuo erkės nukandimo.

Slaptasis inkubacinis Laimo ligos periodas trunka 2−18 dienų, kartais tęsiasi iki 4 savaičių. Erkės įkastą žmogų ima kamuoti gripui būdingi simptomai − karščiavimas, stiprūs galvos ir sąnarių skausmai, kartais gali pykinti. Negydant Laimo ligos, po 4− savaičių nuo jos pradžios kas trečiam pacientui prasideda antroji ligos stadija, kurios metu pažeidžiami įvairūs organai ir jų sistemos, ypač nervų sistema ir sąnariai.

Negydant progresuojančios Laimo ligos, po 9 mėnesių prasideda trečioji jos stadija. Utenos apskrities ligoninės gydytoja infektologė Žibutė Tamošiūnienė perspėja, kad nesigydančio ligonio laukia labai skaudžios pasekmės. Jis gali susirgti ne tik artritu ar poliartritu, bet ir lėtiniu atrofiniu dermatitu, lėtiniu progresuojančiu encefalomelitu, gali išsivystyti dimensija, širdies raumens pažeidimai.

„Jei žmogus į medikus kreipiasi pirmoje ligos stadijoje, priklausomai nuo jo imuninės sistemos, dažniausiai užtenka ir vieno antibiotikų kurso, − sako Ž. Tamošiūnienė. − Įsisenėjus ligai, laukia ne tik ilgas gydymas ir didelės piniginės išlaidos, bet ir gresia invalidumas.“

Kilus įtarimui, kad susirgote Laimo liga, Ž.Tamošiūnienė ragina nedelsti ir pasidaryti tyrimus. Vienas tyrimas kainuoja apie 60-70 litų. Jų teks atlikti keletą, tačiau jiems išleisite daug mažiau nei susirgę Laimo liga.

Pirmieji erkinio encefalito požymiai išryškėja po 7−14 dienų. Erkės įkastas žmogus skundžiasi galvos ir raumenų skausmu, jam pakyla kūno temperatūra. Po kelių dienų šie požymiai išnyksta, tačiau po savaitės vėl pakyla temperatūra, gali išsivystyti galvos smegenų dangalų, galvos ir nugaros smegenų uždegimas.

Erkinio encefalito išvengti galima pasiskiepijus specialia vakcina. Persirgus šia liga, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui. Nuo Laimo ligos skiepų dar nėra, o ja sirgęs žmogus gali susirgti pakartotinai.

Kiek įmanoma, reikėtų vengti erkių įkandimo. „Vykdami į gamtą renkitės tik šviesiais drabužiais, ant kurių lengva pastebėti parazitus, kelnes sukiškite į aulinius batus ar kojines, galvą pridenkite kepure ar skarele. Galite naudoti erkes atbaidančias specialias priemones (repelentus). Grįžę namo, nepamirškite apsižiūrėti kūno, vilkėtus drabužius pakabinkite saulėje ar negyvenamoje patalpoje“, – sako specialistai.

Utenos apskrityje 2009 metais buvo užregistruoti 43 (iš jų Utenos rajone − 15) erkinio encefalito susirgimai bei 196 (iš jų Utenos rajone − 92) Laimo ligos atvejai. 2010 metais Utenos apskrityje Laimo liga užsikrėtė 18 žmonių, erkinio encefalito atvejų kol kas neužregistruota.

Na ir pabaigai, medikės patarimai ir komentarai apie tolimesnių kelionių galimus pavojus sveikatai ir apsisaugojimo būdus:

Prie to pačio galite paskaityti skautų patarimus, ką gi reiktų pasiimti į planuojamą žygį, kad jis būtų ne tik įdomus, bet ir patogus.

Komentarai (1)