Rekordas, kurio niekas iki šiol nedrįso pagerinti – ilgiausias skrydis istorijoje: 65 dienos ore be jokio nusileidimo! (Foto, Video)  ()

Mažas lėktuvas be nusileidimo ore išbuvo 64 dienas, 22 valandas, 19 minučių ir 5 sekundes.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai kurie žygdarbiai yra gana nuostabūs, tačiau mažai kas prilygsta 50 metų senumo ilgiausio skrydžio istorijoje rekordui, kuris siekia 65 dienas. Dar įdomiau yra istorija, kaip buvo užfiksuotas šis rekordas.

„Hacienda“ viešbutis Las Vegase

Iš tikrųjų viskas 1958 m. prasidėjo nuo neseniai atidaryto „Hacienda“ viešbučio. Tuo metu Las Vegasas vis dar kūrėsi. Todėl viešbučiui/kazino prireikė tam tikros reklamos, kad pritrauktų turistus iš kitų valstijų ir net šalių. Viešbučio savininko idėja buvo reklamuoti savo verslą pasitelkus kaskadinį triuką.

Idėja buvo skristi lėktuvu, pavadintu viešbučio pavadinimu, ir pabandyti sumušti tuometinį pasaulio skrydžio ištvermės rekordą, kuris buvo pasiektas dar 1949 m. ir sudarė 47 skrydžio dienas be nusileidimo.

Viešbučio iškeltos užduoties ėmėsi buvęs Antrojo pasaulinio karo pilotas Robertas Timmas. Timmui buvo skirta 100 000 USD finansavimas, kaskadinis triukas taip pat buvo lėšų rinkimo akcija vėžio tyrimams. Dėl to jis taip pat tapo vienu iš pirmųjų didelių lėšų rinkimo akcijų vėžio tyrimams atstovu istorijoje.

„Cessna 172“

Svarbiausia projekto dalis buvo rekordo siekimui tinkamo lėktuvo pasirinkimas. 1958 m. buvo laikotarpis, kai orlaivių technologijos sparčiai tobulėjo, tačiau technologiškai pažangesnis lėktuvas nebūtinai reiškė geresnį lėktuvą šiai konkrečiai užduočiai atlikti.

 

Orlaiviu, puikiai tinkančiu pasaulio rekordui sumušti, turėjo būti labai lengva skristi, jis turėjo sunaudoti mažai degalų, kad būtų sumažinta rizika kiekvieną kartą, kai tekdavo pildyti degalų ore, ir būti labai patikimas, kai kalbama apie mechaninę dalykų pusę. Štai kodėl Timmas pasirinko „Cessna 172“, tuo metu gana naują lėktuvą (pirmasis jo skrydis įvyko 1955 m.).

Likusieji pinigai buvo išleisti modifikuojant lėktuvą. Modifikacijos apėmė čiužinį miegojimui, nedidelę plieninę kriauklę asmeninei higienai, daugumos vidaus įrangos pašalinimą siekiant sutaupyti svorio ir elementarų autopilotą.

Kaip papildyti degalus nenusileidus?

Šiandien dauguma šiuolaikinių karinių orlaivių turi galimybę nerizikingai pasipildyti degalų ore, tačiau tais laikais tokios technologijos tik žengė pirmuosius žingsnius, o „Cessna 172“ negalėjo pakilti į didelį aukštį. Ankstesnis skrydžio rekordas buvo pasiektas naudojant sklandymo strategiją, kai lėktuvas sunaudojo labai mažai degalų, kad išsilaikytų ore.

 

Iki šiol buvo atlikta daug bandymų su degalų papildymu iš oro, tačiau nebuvo būdo, kaip „Cessna 172“ aprūpinti degalais ore.

Dėl to lėktuve buvo įrengtas papildomas bakas, kurį būtų galima užpildyti iš ant žemės esančios transporto priemonės. Kai prireikdavo papildyti degalų, lėktuvas nusileisdavo ir skrisdavo labai lėtai ir žemai, kol atvažiuodavo degalų sunkvežimis ir sujungus žarna siurblio pagalba būdavo užpildomas degalais.

Tai buvo dramatiškas skraidymo meistriškumo demonstravimas, nes retkarčiais jiems tekdavo tai daryti naktį, o tai reikalavo beprotiškai tikslaus skrydžio.

Rekordui pasiekti prireikė keturių bandymų

 

Nemanykite, kad rekordas buvo sumuštas pirmuoju bandymu. Prireikė keturių bandymų, kad viskas būtų pasisektų. Problema, su kuria susidurta per tris ankstesnius bandymus, buvo lėktuvo gedimas. Ilgiausias iš trijų bandymų buvo 17 dienų. Įdomu tai, kad per trečiąjį bandymą 1949 m. rekordą sumušė kita komanda, bandanti sumušti tą patį rekordą – ji skrido 50 dienų ir kelias valandas.

Nepaisant šios naujienos, Timmas nepasidavė. Optimizuodamas lėktuvą didžiulei kelionei, Timmas žinojo, kad jam taip pat reikia antrojo piloto, turinčio tokią pat patirtį kaip ir jis. Kas nors gali pataisyti lėktuvą skrendant, jei kas nors nutiktų. Naujuoju antruoju pilotu buvo pasirinktas Johnas Cookas, patyręs lėktuvo mechanikas.

Abu jie ketvirtam bandymui pakilo 1958 m. gruodžio 4 d. iš McCarran oro uosto Las Vegase. Siekdami visiems įrodyti, kad niekada nenusileis, lėktuvo ratus nudažė baltai. Jei dėl kokios nors priežasties jie nusileistų, dažai nusitrintų nuo ratų, taigi tai būtų įrodymas apie nesėkmingą bandymą.

Skrydis prasidėjo sklandžiai, o Kalėdas jiedu praleido ore. Pildydami degalus jie taip pat gaudavo atsargų ir maisto – patiekalų iš „Hacienda“ restoranų, kurie buvo sutrinti, kad tilptų į termoso kolbas, todėl buvo praktiškiau juos siųsti į lėktuvą.

 

Tualeto pertraukėlės buvo daromos sulankstomame stovyklos tualete, o plastikiniai maišeliai su turiniu vėliau būdavo išmėtyti dykumoje. Antrojo piloto pusėje ištraukiama platforma suteikė daugiau vietos nusiskusti ir nusiprausti.

65 dienos ore

Per 65 ore praleistas dienas lėktuve sugedo daug įvairių dalykų, tačiau svarbu, kad variklis veikė ir to jiems pakako, ypač po 50 dienos. Nors jie sumušė 1958 m. pasiektą pasaulio rekordą, jie norėjo užsitikrinti, kad jų pasaulio rekordas nebūtų vėliau pagerintas.

Jie skrido dar 15 dienų, kol nusileido McCarran oro uoste 1959 m. vasario 7 d., be perstojo skridę daugiau nei du mėnesius ir įveikę 240 000 km.

Šiandien rekordą pasiekusią „Cessna 172“ galima pamatyti pritvirtintą prie lubų McCarren oro uosto (dabartinis Hario Reido tarptautinis oro uostas) bagažo atsiėmimo zonoje. Net iki šios dienos niekas nebandė viršyti šio rekordo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(31)
(0)
(31)

Komentarai ()