Vietomis susikeistų ne tik saulėtekio ir saulėlydžio vietos. Viskas būtų daug sudėtingiau.

Mūsų planeta sukasi aplink savo ašį iš vakarų į rytus, todėl Saulės ir kitų dangaus kūnų pasirodymą danguje matome rytuose, o atitinkamai saulėlydis įvyksta vakaruose (šiaurės pusrutulyje). Tačiau jei įsivaizduotume, kad Žemė pradėjo suktis į vakarus, mūsų planetoje įvyktų daug pokyčių, rašo „IFLScience“.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, nuo rytojaus Žemė pradėjo suktis aplink savo ašį priešinga kryptimi. Kaip šiuo atveju pasikeis mūsų planeta?

Pirmiausia, žinoma, pasikeis ta pusė, kurioje pasirodys Saulė, tai yra, kylanti žvaigždė dabar bus stebima ne rytuose, o vakaruose. Tačiau tai nėra taip baisu, kaip pasikeitę orai planetoje. Žemės sukimasis daro įtaką vėjų judėjimui. Pavyzdžiui, tokie vėjai, kaip pasatai, kurie dabar pučia į vakarus, pūs priešinga kryptimi.

Kaip žinote, biologinė įvairovė Žemėje priklauso nuo oro masių judėjimo ir daugelis gyvų rūšių, visų pirma, žmonės, nukentės nuo vėjo krypties pasikeitimo. Paprasčiausias tokio poveikio pavyzdys yra tai, kad pasatai neša maistines medžiagas iš Afrikos į Amazonės baseiną ir taip palaiko neįtikėtiną regiono biologinę įvairovę. Jei vėjai nebepūs ta kryptimi, šis procesas sustos.

Žemės sukimasis taip pat turi įtakos vandenynų srovėms. Esama jūros srovių, kurios neša šiltą arba šaltą vandenį, judėjimo tvarka visiškai pasikeis. Ir tai paveiks visą planetą.

Jeigu įsivaizduotume, kad Žemės sukimasis pasikeitė prieš kelis tūkstančius metų, tai mūsų planeta dabar atrodytų visiškai kitaip. Pavyzdžiui, garsiosios Sacharos dykumos Afrikoje nebebūtų. Visa Afrikos ir Artimųjų Rytų teritorija būtų padengta gausia augmenija. Tai yra, čia būtų daug daugiau miškų nei dabar. Tuo pat metu dabartinių JAV pietūs, Centrinė Amerika, Brazilijos pietūs ir visa Argentina virstų dykuma. Ir tai taip pat taikoma Japonijos teritorijai ir rytinei Kinijos daliai.

Planetos vėjų krypties pasikeitimas ir net jūros srovių judėjimo pasikeitimas turėtų įtakos temperatūrai ir kritulių kiekiui Žemėje. Regionuose, kurie virto dykumomis, pasidarytų daug karščiau, o klimatas čia taptų dar sausesnis. Tuo pat metu Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, taip pat Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje būtų daug šalčiau ir drėgniau.

Tačiau negalima teigti, kad Žemė su atvirkštiniu sukimusi negali egzistuoti. Pavyzdžiui, tas pats Uranas, kaip manoma, po susidūrimo su kitu objektu dabar sukasi aplink savo ašį tarsi gulėdamas ant šono. Tai reiškia, kad sukimosi aplink Saulę metu vienas iš jo pusrutulių pusę metų visada atsuktas į žvaigždę. Tačiau metai šioje planetoje trunka 84 Žemės metus.

Taip pat galima paimti Veneros pavyzdį, kuri aplink savo ašį sukasi labai lėtai, o para čia yra net 243 Žemės dienas. Bet svarbiausia, kad Venera sukasi į vakarus, o ne į rytus. Tai yra, Saulė čia pasirodo vakaruose ir leidžiasi rytuose.

Taigi galbūt kažkur paralelinėje visatoje yra tokia Žemė, kuri sukasi priešinga kryptimi. O štai Sachara – ne dykuma, o pilna amžinai žaliuojančių miškų. O dykumos yra tankiai apgyvendintuose mūsų Žemės regionuose.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()