400 metų senumo apgaulė. Mokslininkai įrodė, kad Rusija ir Grenlandija yra mažesnės, nei manyta anksčiau (Video) (5)
Tyrėjai tai parodė pasitelkę išmanųjį žemėlapį, kuriame rodomi tikrieji Žemės šalių dydžiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei pažvelgtume į mums įprastą pasaulio žemėlapį, galima daryti prielaidą, kad Grenlandija yra Afrikos dydžio. Tačiau realybė tokia, kad iš tikrųjų Afrikos žemynas yra 14 kartų didesnis nei ledinė šiaurinė sala, rašo „Daily Mail“.
Yra žinoma, kad bendras Grenlandijos plotas kartu su daugybe atviroje jūroje esančių salų yra 2,16 milijono kvadratinių kilometrų, o Afrikos plotas yra 30,4 milijono kvadratinių kilometrų. Be to, pastaroji iš tikrųjų yra tris kartus didesnė už Šiaurės Ameriką ir daug didesnė už Rusiją, tačiau, pažvelgus į žemėlapį, atrodo, kad yra priešingai.
Kas vyksta? Tai 400 metų senumo apgaulė, paaiškinama Merkatoriaus projekcija, kuria dažniausiai piešiama pasaulio žemėlapiai. Šią projekciją dar 1596 metais sukūrė geografas Gerard'as Mercatorius.
Dėl šios projekcijos daugelis šalių, įskaitant Rusiją, Kanadą ir Grenlandiją, atrodo daug didesnės nei yra iš tikrųjų – tai paaiškinama efektu, vadinamu „pasaulio žemėlapio iškraipymu“. Naudojama Merkatoriaus projekcija suteikia teisingas formas žemės masėms, tačiau iškreipia jų matmenis šiaurėje esančių žemių naudai.
Vieni ryškiausių pavyzdžių yra Kanada ir Rusija – pasaulio žemėlapyje jos užima apie ketvirtadalį Žemės paviršiaus, tačiau realiai jos sudaro tik 5 % mūsų planetos paviršiaus.
Kitas įdomus pavyzdys yra Australija, kuri atrodo daug mažesnė už Aliaską, nors iš tikrųjų ji yra šešta pagal dydį šalis pasaulyje ir 4,5 karto didesnė už Aliaską.
Pagrindinė problema kuriant pasaulio žemėlapį yra tai, kad neįmanoma pavaizduoti sferinio gaublio tikrovės ant plokščio paviršiaus. Būtent su šia problema kartografai susidūrė ištisus šimtmečius ir kiekvieną kartą pasimesdavo. Dėl to pasaulio žemėlapių formos buvo kuo įvairesnės – nuo kūgių iki širdelių. Tačiau pamažu įvairovė išnyko, o Gerardo Mercatoriaus išrastas modelis tvirtai įsitvirtino tarp kartografų ir keliautojų.
Naujame tyrime „Met Office“ klimato duomenų specialistas Neilas Keyemas ištyrė Merkatoriaus žemėlapio iškraipymus ir sukūrė dvimatį vaizdą, kaip iš tikrųjų atrodo mūsų planeta.
Rezultatai rodo, kad Šiaurės pusrutulio šalys paprastai yra daug mažesnės, nei mes manome. Tyrimo metu mokslininkas statistiniam programavimui naudojo duomenų vizualizavimo paketą „Ggplot“ ir į jį įvedė „Met Office“ duomenis apie tikrus šalių dydžius.
Po to tyrėjas, naudodamas stereografinę projekciją, sukūrė realų mūsų pasaulio žemėlapį, leidžiantį perkelti sferą į plokštumą. Visa tai leido klimatologui kitaip pažvelgti į tikrąjį šalių dydį.
Pavyzdžiui, pagal Merkatoriaus projekciją Šiaurės Amerika atrodo tokia pat didelė kaip Afrika, o Grenlandija taip pat tariamai yra panaši. Tačiau iš tikrųjų Afrika iš tikrųjų yra didesnė už jas abi – iš tikrųjų į ją tilptų Šiaurės Amerika, Indija, Argentina, Tunisas, o gal ir dar kas nors.
Kas buvo Gerardas Mercatorius?
Gerardus Mercatorius (1512 m. kovo 5 d. – 1594 m. gruodžio 2 d.) buvo flamandų kartografas, išgarsėjęs pasaulio žemėlapio sukūrimu, pagrįstu projekcija, kurioje laivų keliai buvo rodomi tiesiomis linijomis.
XVI amžiuje išrasta Merkatoriaus projekcija suteikia tinkamas žemės masių formas, tačiau jos dydis iškraipomas turtingų žemių šiaurėje naudai.
Nors Merkatorius buvo labiausiai žinomas dėl to, jis nebuvo tik geografas. Jis domėjosi teologija, filosofija, istorija, matematika ir magnetizmu.
Be šių sričių, Mercatorius taip pat buvo graveris, kaligrafas ir netgi gamino gaublius ir mokslinius instrumentus.
Skirtingai nei kiti jo amžinininkai geografijos mokslininkai, jis mažai keliavo. Vietoj to, jo geografijos žinios kilo iš daugiau nei tūkstančio knygų ir žemėlapių bibliotekos.
1580-aisiais jis pradėjo leisti savo atlasą, kurį pavadino graikų mitologijoje pasaulį ant savo pečių laikančio milžino Atlaso vardu.
1590-ųjų pradžioje jis patyrė daugybę insultų, dėl kurių jis buvo iš dalies paralyžiuotas ir beveik aklas, kol paskutinis insultas lėmė jo mirtį 1594 m.
