Priešistorinis milžinas – didžiausias ežeras Žemėje užėmė net 2,8 milijono km² plotą: iš čia kilo dabartinės jūros (Video) ()
Tyrėjai teigia, kad jame buvo dešimt kartų daugiau vandens nei visuose šiuolaikiniuose ežeruose kartu paėmus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug prieš 34 milijonus metų milžiniškas tarpkontinentinis vandens ruožas driekėsi nuo dabartinės Austrijos iki Turkmėnistano palei pietinį Eurazijos pakraštį. Tyrimai rodo, kad jis apėmė rekordinį 2,8 milijono kvadratinių kilometrų plotą ir vadinosi Paratečio jūra, rašo „IFLScience“.
Yra žinoma, kad jūra susiformavo dėl orogeninių juostų pakilimo Alpėse ir Karpatuose, o tai paskatino susiformuoti baseinui su prieiga prie Viduržemio jūros pietuose. Tačiau maždaug prieš 12 milijonų metų situacija pasikeitė: susidūrus Afrikos ir Europos tektoninėms plokštėms, jungtis su Viduržemio jūra nutrūko, o Paratečio jūra tapo ežeru.
Mokslininkai apskaičiavo, kad Paratetyje buvo apie 1,77 milijono kubinių kilometrų vandens, maždaug 10 kartų daugiau nei visuose šiuolaikiniuose ežeruose kartu paėmus. Įdomu tai, kad Paratetis turėjo didesnį paviršiaus plotą nei Viduržemio jūra, tačiau dėl jo seklumo jame buvo maždaug pusė Viduržemio jūros vandens (kurioje yra apie 3,75 milijono kubinių kilometrų vandens).
Viduržemio jūrą kažkada gėlu vandeniu maitino daugybė Europos vidaus upių ir upelių, tačiau Paratečio atsiskyrimas pažymėjo naują istorijos skyrių, kai gėlo vandens šaltiniai susikoncentravo ežere. Tai lėmė pokyčius regiono floroje ir faunoje, nes buvo pereita nuo jūrinių rūšių prie mažiau įvairių gėlavandenių rūšių.
Mokslininkai mano, kad milžiniškas Paratečio dydis taip pat paveikė Eurazijos klimatą, kuris padėjo sumažinti temperatūrų skirtumą tarp sezonų ir sukurti stabilesnį klimatą. Tačiau ežerui nebuvo lemta ilgai gyvuoti – prasidėjo „ekstremalaus džiuvimo“ periodas, kai Eurazijoje iškrito labai mažai kritulių. Tokiu būdu Paratečio vandenys tiesiog išgaravo, neturėdami galimybės gauti vandens iš išorinio šaltinio.
Prieš 9,8–7,7 milijono metų didžioji dalis ežero vandens išgaravo, o vandens lygis nukrito iki rekordinio 250 metrų – Paratečio ežero plotas sumažėjo 70 %, o tūris – 30 %. Tokiu būdu kadaise buvęs didžiausias ežeras Žemėje susitraukė iki dabartinės Juodosios jūros dydžio.
Ši nelaiminga situacija lėmė tai, kad delfinai, ruoniai ir net mažiausios banginių rūšys, kurios kadaise čia gyveno, visam laikui išnyko iš Paratečio ežero. Ežero džiuvimas paveikė ir Eurazijos klimatą, kadaise buvęs stabilus temperatūros gradientas pasikeitė į daug šaltesnę žiemą ir karštą vasarą.
Paratetis toliau traukėsi ir galiausiai skilo į tris atskirus regionus, kurie vis dar egzistuoja: Juodąją jūrą, Kaspijos jūrą ir beveik išdžiuvusią Aralo jūrą.
