Ukraina praneša apie ZSU pasiekimus piečiau Bachmuto esančios Kliščiivkos rajone. Gyvenvietė dar nepaimta, tačiau jeigu tai įvyks, Ukrainos armija kontroliuos Bachmuto pietines apylinkes. Bendrai visi pažymi, kad Ukrainos kontrpuolimas vyksta kur kas lėčiau, nei manyta, ir, pasak Conflict Intelligence Team vadovo Ruslano Levievo, pagrindinė priežastis — ginkluotės trūkumas.

Tyrėjas papasakojo Faridai Kurbangaleevai, kas galėtų paspartinti Ukrainos kariuomenės judėjimą, kada ir kur laukti „pagrindinio smūgio“, kokios Rusijos armijos silpnosios vietos ir kodėl jis netiki, kad bus sprogdinama Zaporižės AE.

— Ukrainos RNBO sekretorius Danilovas pareiškė, kad ZSU pereina nuo taktinio judėjimo pirmyn prie Rusijos kariuomenės sekinimo taktikos. Kaip manote, kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

— Iš tiesų mūsų komanda niekada rimtai nevertino to, ką sako Danilovas. Jis, tarkime taip, ne pats reprezentatyviausias Ukrainos armijos atstovas. Danilovas gali kalbėti ką tinkamas.

— Tai yra, kontrpuolimas tęsiasi ankstesniu tempu?

— Jis tęsiasi, jis vyksta. Tiesiog, kaip anksčiau ir pabrėžiau, reikia būti pasirengus tam, kad jis bus labai ištęstas ir labai ilgas. Tai lemia itin sudėtingos paties puolimo aplinkybės. Joms iš principo nepasirengusi nė viena pasaulio šalis.

Visų pirma, Ukraina neturi pranašumo ore. Ukrainos aviacija negali laisvai skraidyti virš fronto linijos ir smūgiuoti. Ir dar Ukrainai trūksta PLG. O Rusijos bepiločiai ir aviacija skraidyti gali.

Antra, Rusijos armijos ganėtinai didelė artilerijos ugnies galia, kuria ji gali atakuoti puolančias ukrainiečių kolonas. Be to, visa teritorija, kuria stengiasi pulti Ukraina, labai smarkiai užminuota — tiek prieštankinėmis, tiek ir pėstininkų minomis. Ir todėl sakau, kad tokioje situacijoje sprendimo neturi niekas. Nei JAV, nei NATO šalys.

Ir neaišku, kaip Ukrainos armijai judėti greičiau. Vos pradedi puolimą mašinomis, tankais ir panašiai, tuoj pat pradeda skrieti rusų artilerija ar prieštankinės valdomos raketos. Šią artileriją ir rusų kareivių pozicijas kliudo Rusijos PLG — Ukrainos lėktuvai negali atskristi ir numesti ant jų bombų, kad nebūtų atakuojama puolanti Ukrainos technika.

Manau, ši fazė tęsis dar kelis mėnesius. Tačiau nematau, kad dabar yra kokia nors būtinybė sekinti Rusijos armiją mūšiais. Tuo labiau, kad iki pagrindinių rusų įtvirtinimų — visų tų „drakono dantų“, „piramidėlių“ – ukrainiečiai netgi nenuėjo. Iki jų dar eit ir eiti. Ir iš rusų pusės pagrindinės pajėgos dar nebuvo pasitelktos, jie smūgiuoja iš toli.

— Visi taip laukė šios vasaros, kol galiausia prasidės „kontrnastupas“, o dabar reikia taip suprasti, kad didelio proveržio nebus iki rudens. O juk tada vėl prasidės bekelė.

— Taip, taip yra. Tikriausiai bus santykinė pauzė. Tačiau situacija gali ir pasikeisti. Viskas priklauso nuo to, kas Ukrainai bus pažadėta liepos NATO šalių vadovų susitikime (vyks liepos 11–12 dieną Vilniuje. — Republic ). Nes ir JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas, ir daugelis Europos valdininkų gali pažadėti kai ką daugiau, kas gali smarkiai paveikti kovinius veiksmus.

Kai kas sako, kad Amerika paskelbs pristatysianti Ukrainai ATACMS raketas, kurios gali naikinti už maždaug 300 kilometrų esančius taikinius. Rusijos pajėgoms tai bus išties labai blogai. Nes 300 kilometrų su užlaida uždengia visą okupuotą teritoriją, taip pat ir tą, kuri buvo okupuota iš karto po 2014 metų. Tačiau ir vėl yra niuansas. JAV gali paskelbti, kad ATACMS bus pristatyti, bet pirmoji siunta, įvyks, tarkime, kitų metų sausį.

Iš principo, JAV turi savo ATACMS, kurie jau pagaminti. Jie yra armijoje, tačiau jų ne tiek daug. Ir daugelis karinių valdininkų vadovaujasi tuo, kad šių įrenginių labiau reikia jiems. Maža ką, gali prasidėti karas prieš Kiniją dėl Taivanio. Todėl matome, kad jie nelinkę kol kas jų atiduoti. Pažiūrėsime, kas bus vadovų susitikime. Ir dar, vien ATACMS karo nelaimėsi. Reikia daugiau antžeminės technikos — įvairių BMP, tankų ir artilerijos.

— O kaip lėktuvai?

— Lėktuvai netgi svarbesni ne tuo, kad skraido ir gali kovoti su kitais lėktuvais. O tuo, kad Ukrainai jie faktiškai yra priešlėktuvinės gynybos alternatyva. Nes tokių kompleksų kaip Patriot, SAMP-Т, IRIS-T pasaulyje nedaug. Nėra jų atsargų, kad būtų galima iš kokio nors sandėlio paimti ir atiduoti Ukrainai ginti savo miestus. Tai yra, reikia arba ką nors palikti be apsaugos, arba tiesiog užsakyti gamykloje. Tačiau tokie kompleksai gaminami kelis mėnesius, ar net ir metus, tai yra atsiras negreitai.

Todėl Ukrainos miestų, fronto linijos ir Ukrainos kariškių gynybos nuo oro smūgių alternatyva — lėktuvai su oras-oras klasės raketomis. Šiomis raketomis Ukrainos lakūnai gali perimti rusiškas sparnuotąsias raketas, bepiločius kamikadzes ir rusų aviaciją. Dėl to aviacija Ukrainai labai svarbi.

Tačiau tai, kad vyksta tokie vėlavimai man irgi akivaizdu. Tai tipiška biurokratija. Tą patį matėme ir su tankais, kai šiais metais visgi įtikinome Vokietiją leisti tiekti „Leopardus“. Iš pradžių irgi buvo: „Mes vos ne rytoj pateiksime šimtą „Leopardų“, ir kiekviena šalis ėmė žadėti: mes pristatysime tiek, o mes tiek pristatysime… O paskui pradėdavo aiškėti, kad dauguma jų „Leopardų“ sugedę ar jų iš viso nebėra. Paskui kilo kitos kliūtys — nėra galimybių jų suremontuoti, neužtenka atsarginių dalių.

Pavyzdžiui, dabar vilkinimas kilo tarp Lenkijos ir Vokietijos, negalinčių suderinti „Leopardų“, kuriuos Ukraina siųs aptarnauti, diagnostikos ir remonto kainų. Todėl „Leopardų“ aptarnavimo gamykla Lenkijoje lig šiol neatidaryta, nors turėjo atsidaryti dar prieš savaitę ar dvi. Ši demokratija, deja, mus visuomet persekios šiame kare.

— Vokietija ir Danija paskelbė, kad pristatys Ukrainai dešimtis „Leopardų“, tačiau ne A2, o А1. Ką manote šia tema, atsižvelgdami į tai, turint omenyje, kad tai visgi senas tankas?

— Tai normalu, nes šiame kare tankų susirėmimų nebūna. Ir netgi įsivaizduojant, kad vyksta būtent tankų susirėmimas, kai tankas eina prieš tanką, — nesvarbu, naujesnis ar senesnis tankas. Nes viską lemia taikymo, šaudymo ir reakcijos greitis. Jei senu T-54 šaunate į naujausią „Leopard 2А6“ ir pirmasis pataikote, tai, greičiausiai, jūs ir laimėsite, taip tai veikia.

Tačiau tankai šiame kare itin reti ir daugiausiai veikia kaip artilerija. Jie yra toli nuo fronto linijos. Ir kaip savotiška savaeigė patranka smūgiuoja iš uždarų pozicijų. Juo koreguoja dronas: „pro šalį 200 metrų“, „pro šalį 100 metrų“, ryčiau, vakariau ir taip toliau. Todėl tanko modifikacija nėra labai svarbi.

Negana to, jei susitiksime su Rusijos puse, ten iš viso kariauja sovietų laikų tankai Т-54. Yra jų veiklos Zaporižės fronte vaizdo įrašai. Kai pavasarį pirmą kartą parašėme, kad rusų kariai iškonservuoja T-54 ir T-55, ir pasirodė pirmieji geležinkelio ešelonų su tais tankais vaizdo įrašai, kai kas sakė, kad jie išskirtinai mobilzuotųjų mokymams ar kad jie bus naudojami kaip atsarginių dalių donorai. Tačiau, kaip mes ir sakėme, juos realiai naudoja mūšiuose. Nes technikos Rusijai visgi neužtenka.

— Kiek „Leopardų“ realiai pažeidė rusų kariai? Putinas* skelbė kažkokius beprotiškus skaičius, ir Maskvoje mėgavosi sudegintų mašinų kadrais.

— Kalbant apie pirmas ukrainiečių puolimo dienas, kai pasirodė nemalonūs kadrai su daug naujos vakarietiškos prarastos technikos, tai buvo, plunksnos bandymas, pavadinkime taip. Tai yra, ukrainiečiai pirmą kartą pabandė pulti situacijoje, kai Rusija daug mėnesių ruošėsi gynybai ir statė fortifikacijas. Ir, veikiausiai, padarė klaidų. Vėliau tokios klaidos nebesikartojo, nes daugiau nematėme didelio technikos skaičiaus praradimo patvirtinimų. Ukrainiečiai padarė išvadas, kad reikia keisti taktiką.

Kalbant apie realius nuostolius, tai Oryx projektas, kuris patvirtina juos vizualiai, praneša apie aštuonis tokius tankus „Leopard“. Ir dar prarastos 27 kovinės pėstininkų mašinos Bradley. Iš vienos pusės, prarasti tiek technikos per tokį [trumpą] laiką nemalonu. Tačiau iš kitos, šis skaičius ne toks kritiškas. Bradley lengva pristatyti naujus, nes JAV jų yra daug. O tankai, kaip jau kalbėjau, dabartiniame kare tokio didelio vaidmens nevaidina. Ir pamažu juos irgi pakeis.

— Ką bendrai manote apie Rusijos armijos ginkluotės kiekį ir būklę?

— Yra besibaigiančių sparnuotųjų raketų efektas. Pavyzdžiui, pernai rudenį „Kalibrais“ šaudė daug dažniau. Dabar juos leidžia, bet ganėtinai retai. Matosi, kad taupo. „Kinžalai“ irgi naudojami itin retai, kaip ir kitos panašios raketos.

Daugiausiai šaudo labai senomis S-300 kompleksų raketomis. Tai priešlėktuvinės gynybos kompleksas, kuriuo galima apšaudyti ir antžeminius taikinius. Šių raketų labai daug — keli tūkstančiai, jos pigios ir jomis atsikratyti nesunku. Bendrai, Rusijos gynybos pramonė irgi nespėja su šio karo tempu: iš rezervų imama labai daug senos technikos, labai senos tankų modifikacijos, BMP, BMD.

Tačiau tuo pat metu matome, kad kai kuriuose elementuose Rusija taikosi prie karo. Pavyzdžiui, Ukrainai daug problemų kelia rusiški dronai kamikadzės „Lancet“. Jų naudojama daug. Ir, sprendžiant iš viso, prieš Ukrainos puolimą juos sugebėjo modernizuoti, įtaisyti naują kovinę dalį. Nes jeigu pernai mes dažnai matėme kadrus, kaip „Lancetas“ pataiko į ukrainiečių tanką, sprogsta, tačiau tankas rimtai nebūna pažeidžiamas, tai pastarosiomis savaitėmis daug atvejų, kai „Lancetas“ ukrainiečių tankus pažeidžia, dėl ko detonuoja jų koviniai komplektai.

Tas pats pasakytina ir apie sraigtasparnių K-52 naudojimą su prieštankinėmis valdomomis raketomis „Vichrj“. Tai irgi labai rimta problema Ukrainos puolimui, ir kol kas nežinia, kaip ją spręsti. Toks sraigtasparnis į techniką šauna labai iš labai toli, raketos veikimo nuotolis — apie 10 kilometrų. Taigi, kareivio nešiojamu zenitiniu raketiniu kompleksu tokio sraigtasparnio numušti nepavyks: 10 kilometrų — pernelyg toli. Ir norint nuo tokio sraigtasparnio apsiginti, reikia prie fronto linijos pritraukti kokį nors priešlėktuvinės gynybos kompleksą.

Tačiau tada kyla dvi problemos. Pirmoji, kad gali atskrieti tas pats „Lancetas“, kurio skrydžio nuotolis 35–40 kilometrų. Tai yra, jis gali nuskrieti labai toli ir sunaikinti pavyzdžiui, jūsų Patriot. O antroji problema, kad tą kompleksą teks atitraukti iš užnugario. Tai yra, padaryti labiau pažeidžiamais Kyivą, Odesą, Lvivą ir kitus miestus, kuriuos dabar nuolat apšaudo Rusija. Būtent todėl Rusija ir apšaudo tuos miestus — kad daugiau kompleksų iš fronto būtų atitraukiami kur nors į užnugarį.

— O be ginkluotės trūkumo, rusų armija turi kokių nors pažeidžiamumų?

— Ko gero, pagrindinė rusų armijos problema — daug metų neigiamos atrankos, visiška dezorganizacija, nemokšiškumas ir panašiai. Nes kai tik Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo, vėl kilo mobilizuotųjų ir kažkokių savanorių padalinių pareiškimų banga, kad vadai meta juos į beprasmiškas atakas su automatais prieš tankus, dėl ko didžioji dalis kareivių žūva. „Ir todėl mes atsisakome kariauti ir reikalaujame, kad mus sugrąžintų į užnugarį, kaip mums ir žadėjo“.

Ir dar mes matome, kad dažnai žūva žmonės, kurie, tarkime, kažkada tarnavo armijoje, ir jų specializacija siaura. Pavyzdžiui, tai koks nors aukštos kvalifikacijos ryšininkas, o panaudojamas jis kaip pėstininkas. Ir tai irgi beprasmiškas karių švaistymas.

Ir labai svarbus parengimas karių, kurie sėdi apkasuose ir grioviuose prie betoninių piramidėlių. Nes nepakanka tiesiog pastatyti šiuos galingus statinius. Kareiviai turi būti apmokyti ne tik šaudyti įvairiais ginklais, bet ir žinoti, kaip būtent šios konstrukcijos naudojamos būtent šioje fronto atkarpoje. Armijoje tai vadinama „ugnies kortele“. Jie privalo suprasti savo poziciją, suprasti, kokiu momentu turi šaudyti į priešininką, o kada turi nešaudyti į priešininką. Kokį sektorių jie kontroliuoja, kokį objektą privalo sekti. Jei viso to nebus, tai iš šių statinių labai mažai naudos. Ir tada Ukrainos armija galės pro juos gan greitai prasiveržti.

Prisimindamas šio karo istoriją, įtariu, kad mes išvysime būtent šį variantą — kai apkasuose bus žmonės, kurie galbūt ir moka šaudyti, tačiau neparengti naudoti šiuos įtvirtinimus. Todėl jie bus nenaudingi.

— Amerikos karo tyrimo institutas tašo, kad rusų kariuomenė perkelia karius iš pietinių krypčių į rytus, kad išlaikytų Bachmutą. Ukraina iš tiesų gali jį atkovoti?

— Neabejotinai gali. Atsižvelgiant į tai, kad pietuose ukrainiečių pajėgas labiau sulaiko dideli minų laukai, nei dideli dideli susirėmimai, todėl rusų armijos rezervai ten veikia ne taip stipriai. Ir tuo pačiu sukuriama grėsmė rytų Ukarinos okupuotoms teritorijoms. Nes mes matome, kad ukrainiečiai naudoja miestų apsupimo taktiką.

Jie juda šiauriau Bachmuto ir pamažu išlaisvina teritorijas apie Berchovką, Orechovo-Vasiljevkos kryptimi — prie Bachmutą su Slaviansku jungiančios trasos. Ir juda piečiau Bachmuto — Kurdiumovkos, Kliščiivkos rajone ir toliau. Akivaizdu, kad jie bandys apsupti Bachmutą, ir taip priversti priešininką išeiti. Šis planas be abejo, kelia grėsmę Rusijos kariuomenei.

Juo labiau, kad tai tiksliai ta pati kryptis, kuria lig tol veikė vagneriečiai, kurių ateitis dabar miglota. Ten aiškiai daug [neseniai] permestų žmonių — jie tikriausiai menkiau pasirengę esamai situacijai, nes lig tol šioje teritorijoje neveikė.

— Tai bus grynai simbolinė pergalė ar Ukrainos armija įgaus kokį nors pranašumą?

— Strategiškai Bachmutas niekada nebuvo reikšmingas — nei tada, kada jį užgrobė Rusija, nei tada, kada jį išlaisvins Ukraina. Juo labiau, kad miestas buvo mažas. Dabar, deja, jis visiškai sunaikintas, ir nežinau, ar Ukraina jį atstatys. Tačiau kol kas atrodo, kad jo likimas maždaug toks, kaip ir Popasnaja miesto. Priminsiu, kad Popasnają pernai užėmė rusų pajėgos ir mūšiuose ji buvo visiškai sugriauta. Po to okupacinė valdžia sakė, kad miesto jie neatstatys. Tai yra, jis nustojo egzistuoti.

Sprendžiant iš visko, su Bachmutu bus tas pats. Nors, gali būti, po karo Ukraina nuspręs jį vėl pastatyti nuo nulio. Tačiau Bachmuto užėmimas, be jokios abejonės, labai stipriai demoralizuos rusų kareivius. Ir čia, kaip bebūtų keista, padėjo Prigožinas, nes jis daug mėnesių tvirtino, kad Rusijos armija ten neefektyvi, nenaudinga, ir „jeigu viskas taip vyks toliau, mes prarasime ir Bachmutą, o paskui automatiškai frontas grius visomis likusiomis kryptimis“. Žinoma, kai Bachmutas bus išvaduotas, rusų kareiviai lauks to, ką prognozavo Prigožinas. Tada ir kitose fronto atkarpose vyks fronto griuvimas. Rytoj ten pradės veržtis ukrainiečių pajėgos, o poryt jie jau bus Kryme.

Demoralizacijos efekto reikšmė kare milžiniška, nes jeigu jūsų kareivis demoralizuotas, jis kariauja ne taip efektyviai, ar iš viso nekariauja ir atsisako eiti į mūšį. Taip pralaimite poziciją ir atsitraukiate.

— O ką manote apie Bellingcat medžiagą, kad Rusija pastatė dambą prie Tokmako, kad ZSU puolimo atveju užtvindytų miestą ir sustabdytų priešininko judėjimą? Taip iš tiesų gali būti?

— Nesu tikras, kad jie nori užlieti miestą. Ta damba gan maža, ir tokios kalbos kelia asociacijas su Kachovsko užtvanka. Visgi jų mastai nepalyginami. Juo labiau, rusų kariuomenė jau sprogdino dambą pietų fronte — irgi labai mažą, nepastebimą. Tai daroma, siekiant, kad upė išeitų iš krantų ir didelė teritorija taptų pelkėta, sunkiau praeinama technika. Ir prasmė būtent tokia, sulėtinti jos judėjimą žeme — kad ji strigtų ir skęstų. Šiame kontekste, žinoma, rusų armija gali tai padaryti.

— Dabar daug kalbama apie „pagrindinį smūgį“, kurį ZSU dar tik planuoja smogti. Ar suprantate, kur ir kada?

— Pagrindinis smūgis ir didelio kiekio parengtų rezervų naudojimas prasidės tada, kai pavyks smarkiai prasiveržti viena ar kita kryptimi. Tai bus arba rytų kryptis, kada pajėgs, tarkime, visiškai apsupti Bachmutą ir faktiškai privers rusų pajėgas jį palikti, arba greičiau nueis iki pietinės fronto dalies Zaporižės kryptimi, tai yra, iki tų pačių piramidėlių. Praplėš pirmą fortifikacijos liniją ir toliau eis į galingą ataką. Abu šiuos variantus gali paveikti tie patys ATACMSai. Jeigu jie planuotai greitai atsidurs Ukrainos teritorijoje, tai puolimo tempas galės smarkiai pagreitėti.

— Kaip vertinate Ukrainos nuogąstavimus, kad Rusija užminavo Zaporižės AE ir rengiasi ją sprogdinti?

— Man atrodo, kad tai kažkokie kliedesiai, konspirologija. Visas šias baimes suprantu, tačiau esu įsitikinęs, kad tokio minavimo, kad būtų galima sunaikinti patį reaktorių ir surengti radiacinę katastrofą, — nėra. Kai Zaporižės AE išlaisvins, tikriausiai ten ras pėstininkų minas, spąstus, kad į pastatą užeinantys kareiviai ant jų sprogtų. Tačiau tuo, kad buvo planuojama sunaikinti pačią AE, aš netikiu.

Nes jeigu atsiras radioaktyvus debesis, itin sunku numatyti kurlink pasisuks vėjas. Jis gali papūsti ir jūsų pusėn. Be to, nežinia, kokios būtų tokio žingsnio politinė ir karinės pasekmės. Europa ir Amerika tikriausiai imtų tiekti Ukrainai dar daugiau karinės technikos. Na, ir, kiek žinau, visi Zaporižės AE reaktoriai seniai išjungti, todėl nepavojingi. Todėl visos tokios prielaidos šiuo metu nepagrįstos.

— Kaip tuomet paaiškinsite, kad iš JAV į Graikiją perkeltas vadinamasis „branduolinis uoslys“ Boeing WC-135R, tiesiogiai registruojantis radioaktyvias emisijas?

— Galbūt Rusijpos aktyvumui tirti, o gal tiesiog mokymams — variantų gali būti gan daug. Prisimenu, kai anksčiau panašūs lėktuvai patruliuodavo NATO šalių oro erdvę, daugelis tai vertino kaip ženklą, kad, veikiausiai, Europos žvalgyba supranta, kad dabar Rusija smogs branduolinį smūgį. Tačiau peržiūrėjus statistinius duomenis, paaiškėdavo, kad šie lėktuvai skraidė ir anksčiau, iki plataus karo. Jie tiesiog atlieka įprastus planinius skrydžius. Įtariu, kad tokia pati situacija ir su tuo amerikiečių lėktuvu.

— Kaip vertinate The Washington Post publikaciją, kurioje sakoma, kad CŽA vadovas Williamas Burnsas birželį slapta pabuvojo Ukrainoje ir to vizito metu esą buvo aptarinėjami Ukrainos planai iki rudens permesti artileriją ir raketų sistemas prie Krymo pasienio linijos, neva pradėti derybas su Maskva ir iškelti jai ultimatumą?

— Manau, visai įmanoma, tiesiog nelaukčiau šių planų įgyvendinimo šiemet. Galbūt kitais, kas žino. Iš principo, Krymas — skaudžiausias taškas Putinui. Krymas jam kur kas svarbesnis už Donecką ir Luhanską, nes būtent už Krymą jį rusų liaudis iš esmės pamilo ir išaukštino. Ir jeigu net įsivaizduosime, kad ukrainiečiai neišlaisvino Donecko ir Luhansko sričių, tačiau prasiveržė piečiau, prisiartino prie Krymo ir pastatė ten tolimąją artileriją, sakydami „Nagi, iš visų mūsų teritorijų išeikite geruoju, o mes leisime jums išeiti ir susigrąžiname savo teritorijas“, nesu tikras, kad atsakymas būtų neigiamas. Nesakau, kad Putinas sutiks su kompromisu. Tačiau jo valdžia tuo momentu gali kristi.

Nes žmonės išvys, kokia daugybė karių žuvo šiame kare, kiek technikos prarasta, kiek sankcijų įvesta, o Rusija ne tik papildomų teritorijų neužgrobė, o dar ir daugybę prarado. Manau, tai bus rimta grėsmė Putinui.

Na, ir dar Prigožino maištas. Ir savo apžvalgose jau sakiau, kad kuo ilgiau Prigožinas gyvas, tuo blogiau asmeniškai Putinui. Nes tai ženklas jo aplinkai, kad galima nukreipti patrankas prieš jį patį ir už nieko nebus. Jei pralaimėsi, tiesiog pasitrauksi į kokią nors kitą šalį. O juk gali ir laimėti. Todėl, gyvas Prigožinas — galingas signalas Putino aplinkai, kad Putinas kaip prezidentas yra silpnas ir galima va, šitai va, išdarinėti.

Ir pastačius artileriją Krymo pasienyje, suprantama, kad Putinas su jokiu ultimatumu nesutiks. Tačiau valdžios jis gali nebeišlaikyti. Manau, visai įmanomas scenarijus.

— Ar teisingai suprantu, kad, nepaisant Ukrainos valdžios pažadų,karas šiais metais nesibaigs?

— Tai nerealu. Apie tai kalbėjau dar pernai gruodžio pabaigoje, stebėdamas, naujos technikos tiekimo derinimo lėtumą ir mastą. Kaskart matome, kad žadami milijardų dolerių ar eurų ginkluotės paketai. Tačiau kai pradedi žiūrėti patį paketą ir skaičiuoti vienetus — kiek artilerijos sviedinių, kiek tankų — faktiškai to pakanka tik esamam tempui palaikyti.

Šio kiekio nepakanka įgyti neabejotino pranašumo ant žemės ar ore ir toliau laimėti. Mes su pikta ironija vadiname tai „po arbatinį šaukštelį tris kartus per mėnesį“. Štai taip atrodo pagalba Ukrainai. Todėl esu absoliučiai įsitikinęs, kad šiais metais karas, deja, nesibaigs.

Iš principo tai supranta ir amerikiečiai, ir Europos valdininkai, nes jie milijardus dolerių ir eurų investuoja į savo karo pramonę, vildamiesi daugiau sviedinių ir technikos Ukrainai gaminti kitiems metams. Jie planuoja tiekimą 2024 metams, nes karas tęsis.

Farida Kurbangaleeva
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.

Komentarai ()