Milžiniškos Žemės smėlio duobės. Kas nutiks, jei dykumoje prisikasite iki jos „dugno“ ()
Mokslininkai įsitikinę, kad viskas priklauso nuo to, kur tiksliai kasite – nes galutinis rezultatas visada bus kitoks.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvienas, kada nors buvęs paplūdimyje ar dykumoje, uždavė sau klausimą, kas bus, jei pradėsime kasti smėlį iki „dugno“: ar pasieksime žemę, akmenis ar kokį lobį? Mokslininkai tvirtina – viskas priklauso nuo vietos, kurioje pradedame kasti, rašo „IFLScience“.
Pavyzdžiui, kai kurios smėlio kopos juda dėl vėjo, todėl po jų smėliu gali slypėti visas miškas ar pavojingos daubos, kurios bet kurią akimirką gali praryti jus stačia galva. Tyrėjai pažymi, kad smėlis susidaro iš uolienų sausumoje, kurios buvo susmulkintos vandens ir kitų elementų. Taigi, netoli pakrantės jūros bangos tūkstančius ar net milijonus metų šlifavo uolienas, sudarydamos smėlį.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jei, pavyzdžiui, pradėtume kasinėti paplūdimyje, tikriausiai galėtume pasiekti smėlį, kuris spaudimo metu sutankėjo ir virto nuosėdiniu smiltainiu. Tada turėsite naudoti pažangią gręžimo įrangą, o ne kastuvą, ir greičiausiai susidursite su tos srities, kurią kasate, pamatine uoliena.
Kalbant apie dykumas, gali būti, kad čia visai nereikės kasti. Faktas yra tas, kad dauguma dykumų nėra padengtos smėliu, o yra plikos uolos. Tai gali būti raktas į tai, ką atrasite po smėlėtomis dykumomis.
Mokslininkai pastebi, kad ten, kur susidaro smėlis, jis dažniausiai „gimsta“ dėl pamatinių uolienų dūlėjimo. Vėstant ir šylant sausam dykumos kraštovaizdžiui, uola plečiasi ir skilinėja. Tada įsijungia vėjas, kuris per tūkstančius ir milijonus metų mažus akmenis ilgainiui paverčia smėliu. Pasikasę po juo vėl rasime pamatinę uolieną ir išdžiuvusį molį.
Tačiau kai kurios dykumos dalys gali būti itin įdomios. Pavyzdžiui, klajojančios smėlio kopos gali slėpti stebinančius dalykus. Pavyzdžiui, tyrinėtojai žino, kad Namibijos kopose po smėliu slepiasi keli nuostabūs kamelijų medžiai.
Vienaip ar kitaip, smėlio kopos vis dar gali nustebinti mokslininkus. Pavyzdžiui, 2010 m. mokslininkai atrado įrodymų, kad po Sacharos smėliu egzistavo priešistorinis megaežeras. Manoma, kad jis susiformavo maždaug prieš 250 000 metų, kai Nilas įtekėjo į teritoriją.
