„Karas bus ilgas.“ Skelbiami rūsčios realybės faktai  ()

„Niekas pasaulyje negali nuspėti, kada baigsis karas.“


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Savo nuomone pasidalijo Andrejus Klimenko, Juodosios jūros strateginių studijų instituto vadovas.

Mūsų Krymo komanda su faktais dirba jau 10 metus. Tai OSINT, sankcijų pažeidimas, tanklaivių maršrutai, krovinių srautai, skaičiai, lentelės. Todėl nesu tikras, kad apie pokario pasaulio saugumo konfigūraciją ir taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos atkūrimą galėsiu poetiškai pasvajoti. Bet pabandysiu, remdamasis faktais, suformuluoti tam tikrą pradinių sąlygų rinkinį arba „svajonių apie ateitį“ „rėmus“, rekomendacijas politikams ir ekspertų bendruomenei, paremtą rūsčia realybe.

1. Dabar niekas pasaulyje negali nuspėti, kada baigsis karas. Karas nesibaigs prie Ukrainos valstybinės sienos 1991 m. Karo pabaiga – taikos sutartis su Rusija. Iki tol Ukraina netaps NATO nare. Turkija neatvers Bosforo sąsiaurio NATO šalių (ir Rusijos) karo laivams iki karo pabaigos.

2. Turime vadovautis tuo, kad Rusija ištvers ilgą karą. Netgi labai ilgą. Geriausi pasaulio ekonomistai, tarptautinės finansų institucijos ir už jų stovintys politikai padarė dramatišką klaidą numatydami sankcijų poveikį – Rusijos ekonomika atlaikė, prisitaikė ir persiorientavo į globalius Rytus.

Juodoji jūra tampa vis didesniu pelno šaltiniu Rusijai tęsti karą. Rekordiniai 5 milijonai tonų žalios naftos per pastaruosius 4 mėnesius (2022 m. balandžio mėn. buvo 3,5 mln.) ir 4 milijonai tonų dyzelinio kuro (2022 m. balandžio mėn. buvo 2,4 mln.)... Netikėkite, kai išgirsite apie mažėjimą. Tai netiesa.

Netikėkite ir sumažėjusiomis pajamomis iš naftos eksporto. Tiesiog dalis naftos kainos lieka užsienio sąskaitose ir yra naudojama „lygiagrečiam importui“ pirkti. Septintą Rusijos naftos jūrinei embargo ir 5 naftos produktų embargo mėnesį šio embargo pažeidimų skaičius auga. Tai yra dešimtys tanklaivių, įskaitant tuos, kurie – dar kartą pasakysiu, pagal embargą – vykdo kelis tiesioginius plaukimus per mėnesį į JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos uostus.

2023 metų pirmąjį pusmetį grūdų perkrovimas jūra Rusijoje išaugo 2,2 karto, mineralinių trąšų – 1,6 karto. Juodosios jūros uostų krovinių apyvarta per pusmetį: Novorosijske - (+11,0%), Tuapsėje - (+38,5%), Kaukazo uoste - (2,2 karto padidėjo), Rostove prie Dono - (+35,7%).

3. Net ir dalinė didžiulės valstybės karinė-ekonominė izoliacija šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygomis vis dar atrodo neįmanoma. Rusija atnaujino ir netgi padidino 2021 m. sudėtingų dvejopo naudojimo prekių / prietaisų / komponentų importo duomenis. Per šias šalis.

 

Taip, logistika yra brangesnė, ilgesnė. Tačiau tai nėra kritinis padidėjimas. Rusijos siena su Kinija, Mongolija, Kazachstanu yra 15 285 km. Turkija - 350 km jūra, 1 diena jūrų laivu. Netoliese yra Armėnija, Sakartvelas.

4. Taip, jaučiame, kad globalus pasaulis vis labiau dalijasi į dvi dalis pagal požiūrį į Didįjį karą. Tačiau ES ir JAV iki galo neišplės eksporto apribojimų į aukščiau įvardintas šalis... tai yra, egzistuos vadinamasis lygiagretusis mikroprocesorių, tiksliosios optikos, įvairių raketų gamybos įrenginių importas.

5. Tikėtis greito Rusijos suirimo, mano nuomone, dar anksti. Taigi, jos silpniausia vieta – archajiška nelanksti vertikalaus valdymo sistema. Tai paaiškėjo net per garsiuosius reidus Belgorodo srityje. Bet politinis laukas išvalytas, opozicijos nėra. Imperinis mąstymas yra imanentinė ne tik Rusijos valdininkų, bet ir intelektualų bei „gilių žmonių“ nuosavybė. Ir tai – tikiuosi, tik trumpam – saugiklis nuo skilimo.

6. Ukraina – įskaitant Juodąją jūrą – jau tapo ir artimiausioje ateityje išliks savotiška pasienio valstybe – didžiule, nuolatinės ilgalaikės Vakarų civilizacijos ir Rusijos barbarizmo konfrontacijos teritorija. Tai karinga valstybė. Ir tai tampa istorine Ukrainos misija.

 

7. Ši „siena“, žinoma, nebus laikoma Ukrainos ribose. Jau plinta ir plis toliau. Ir ne tik į didelį Juodosios jūros regioną, bet ir į artimiausius kaimynus bei de facto sąjungininkus – Lenkiją ir Baltijos šalis.

Tai yra, mes turime perspektyvą sukurti tokį padalinį (arba apsauginį skydą ir vartus vienu metu) Europos žemyne ​​iš kelių šalių.

8. Juodoji jūra iš Europos kiemo virsta jos, visa to žodžio prasme, gyvybiškai svarbiu komponentu. Tai, žinoma, gana liguista ironija. Tai pastaraisiais dešimtmečiais nuolatinio senosios Europos nuvertinimo ir dėmesio jai stokos pasekmė.

O dabar apie tai, kokias rekomendacijas mūsų komanda pateiktų dėl šių pasaulinių problemų.

Pirma, turime padėti civilizuotam pasauliui kartu suvokti pasaulinį Rusijos pavojų ir nustoti bijoti Rusijos.

Būtent ši neracionali baimė yra daugelio procesų ir sprendimų priežastis. Daugelis kaimyninių šalių, daugiausia tų, kurios patys pajuto, kas yra Rusijos imperija, jau nustojo bijoti. Tačiau kuo šalys toliau nuo Rusijos, tuo labiau jos bijo. Tai humanitarinė problema, kuri tampa saugumo problema.

Šiame kontekste turime pasiekti, kad mūsų draugai suprastų: Rusija nėra neeilinė valstybė, ji tik su nukrypimais. Kad tai teritorija, kurią valdo savotiškas nusikalstamas-KGB konglomeratas, o Konstitucija ir kiti atributai tėra netikras fasadas.

 

Antra, lygiagrečiai įveikdami šią baimę, galime skatinti šias idėjas:

● Juodosios jūros šalys dabar turėtų įkurti nuolatines karinio jūrų laivyno grupes, kad apsaugotų savo dujų telkinių jūroje saugumą; apsaugotų laivybą (laivybos laisvę); kovotų su jūrų minomis;

● navigacijos ir dujų platformų saugumas turi būti dengiamas ne tik iš jūros, bet ir iš oro bei priešlaivinių raketų skydu;

● be Krymo deokupacijos Juodosios jūros saugumą galima iš esmės pamiršti;

● deokupuotame Kryme turėtų būti tarptautinė karinė bazė Rusijos atgrasymo pajėgoms;

● pasibaigus karui iš Rusijos turėtų būti atimta teisė turėti laivyną Juodojoje jūroje, išskyrus pakrančių apsaugos laivus;

●kiekvienoje šalyje, kuri yra įvedusi sankcijas Rusijai, patartina sukurti valstybinę instituciją, kuri kontroliuotų jų įgyvendinimą, kaip Amerikos OFAC;

● Turkija turėtų apsvarstyti, koks yra jos istorinis vaidmuo XXI amžiuje.

Turėtume vadovautis tuo, kad karas bus ilgas. O būti kariu-valstybe tampa istorine Ukrainos misija.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(37)
(3)
(34)

Komentarai ()

Susijusios žymos: