Mūšis už Mėnulį prasidėjo. Kodėl valstybės bando nusileisti Mėnulio ašigalyje  ()

Šis regionas yra labai svarbi vieta Mėnulyje ir tarp šalių jau prasidėjo tikra kosminė kova dėl teisės turėti daugiau galimybių įgyvendinti savo programas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, atrodo, kad įvairių šalių kosmoso agentūros nori patekti į Pietų Mėnulio ašigalio regioną. Indija čia sėkmingai nusileido savo prietaisą kaip „Chandrayaan 3“ misijos dalį. Rusijai tai nepasisekė ir jos aparatas „Luna 25“ sudužo. JAV planuoja 2025 metais čia išlaipinti astronautus. Kinija ateinančiais metais planuoja čia nutupdyti savo erdvėlaivius, o vėliau ir astronautus. Kokia tokio susidomėjimo Mėnulio pietiniu poliariniu regionu priežastis? Apie tai rašo „Inverse“.

Galime išskirti dvi pagrindines tokio susidomėjimo šia Mėnulio paviršiaus dalimi priežastis – ekonomines ir politines.

Pirma, pietiniame poliariniame regione, kuris yra išmargintas krateriais, būtent pastarajame yra sukauptas didelis vandens ledo kiekis. Jei šis ledas pradedamas apdoroti Mėnulyje, tokiu būdu galima gauti vandens, deguonies ir vandenilio. Tai leis sukurti būtinas sąlygas nuolatinės mėnulio bazės gyvybingumui palaikyti. Be to, Mėnulyje bus galima sukurti raketų kurą. Taigi nereikės tiekti iš Žemės tokių vertingų išteklių, o tai gerokai sumažins skrydžių į Mėnulį kainą.

Antra, kova dėl Mėnulio pietinio ašigalio regiono vystymosi primena praėjusio amžiaus Mėnulio lenktynes, kai JAV ir SSRS varžėsi dėl to, kuri pirmoji pasieks Mėnulį. Amerikiečiai, kaip žinote, laimėjo. Šalis, kuri pirmoji čia sukurs efektyvų forpostą, turės daugiau galimybių įgyvendinti ne tik savo Mėnulio, bet ir Marso programą.

Faktas yra tas, kad Mėnulis laikomas savotišku bandymų poligonu prieš žmogaus nusileidimą Marse. Pavyzdžiui, šio dešimtmečio pabaigoje NASA planuoja orbitoje aplink Mėnulį pastatyti kosminę stotį „Gateway“, kuri tarnaus kaip atraminis taškas tiek skrydžiams į Mėnulį, tiek būsimiems skrydžiams į Marsą. Kol kas tiksliai nežinoma, kada amerikiečiai planuoja statyti savo bazę Mėnulyje, tačiau ankstesniuose planuose buvo nurodyta 2030-ųjų pradžia.

 

Indija, Kinija ir net Rusija vis dar turi planų dėl Mėnulio ir Marso, nepaisant neseniai įvykusios Mėnulio misijos nesėkmės. Jos taip pat nori nuleisti savo astronautus ant Žemės palydovo būtent Mėnulio pietinio ašigalio regione ir ten sukurti savo bazes. Šioms šalims Mėnulis, kaip ir JAV, taip pat yra „tramplinas“ prieš skrydžius į Marsą.

Beje, prie Mėnulio lenktynių nori prisijungti ir Japonija, o Europa dalyvaus Mėnulio vystyme bendradarbiaudama su JAV pagal didelę Mėnulio programą „Artemis“ (Artemidė). Šis pavadinimas projektui buvo suteiktas, nes, remiantis senovės graikų mitologija, ši deivė buvo Apolono sesuo. Na, kaip žinote, šio dievo vardą turėjo ankstesnė sėkminga Amerikos Mėnulio programa, pasibaigusi 1972 m.

Šiuo metu pagrindinių Mėnulio lenktynių dalyvių planai jau žinomi ir su jais galite susipažinti žemiau:

  • 2024 metai. NASA Mėnulio misijos „Artemis 2“ astronautai erdvėlaiviu skris aplink Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. Tais pačiais metais kinų desantas „Chang'e 6“ turėtų nusileisti tolimojoje Mėnulio pusėje. Jis turi čia surinkti vietinio regolito pavyzdžius ir pristatyti juos į Žemę.
  • 2025 metai. Vykdydama „Artemis 3“ misiją NASA planuoja išlaipinti astronautus Mėnulyje. Taip pat šios misijos metu pirmieji du „Gateway“ kosminės stoties moduliai bus pristatyti į Mėnulio orbitą.
  • 2026 metai. Kinija planuoja nusileisti savo nusileidimo aparatu „Chang'e 7“ netoli pietinio Mėnulio ašigalio.
  • 2027 metai. Dar prieš „Luna 25“ avariją Rusija planavo paleisti orbitinį aparatą „Luna 26“, kuris turėjo ištirti Žemės palydovo ašigalius.
  • 2026-2028 metai. Indija kartu su Japonija planuoja nusileisti „Chandrayaan 4“ netoli pietinio Mėnulio ašigalio.
  • 2028 metai. Kinija ketina nuleisti roverį„Chang'e 8“ pietiniame poliariniame regione ir išbandyti 3D pastatų spausdinimo iš Mėnulio regolito technologiją. Vykdydama „Artemis 3“ misiją, NASA nori į Mėnulį išlaipinti dar daugiau astronautų, taip pat į Mėnulio orbitą pristatyti dar vieną „Gateway“ stoties modulį. Tais pačiais metais Rusija planavo nutūpimo modulį „Luna 27“ tame pačiame Mėnulio rajone.
  • 2029 metai. Vykdydama „Artemis 5“ misiją NASA ketina pristatyti dar daugiau astronautų į Mėnulio Pietų ašigalio regioną nei ankstesnėse pilotuojamose misijose.
  • 2029-2031 metai. Vykdydama „Artemis 6“ misiją, NASA pristatys ketvirtąjį modulį „Gateway“ stočiai ir vėl planuoja išlaipinti astronautus Mėnulyje. Kinija planuoja išlaipinti savo astronautus Mėnulyje.

 

 

Tolimesni kosmoso agentūrų planai kol kas pernelyg migloti. Tačiau JAV planuoja 2030-ųjų pradžioje Mėnulyje pastatyti nuolatinę bazę, o Kinija kartu su Rusija planuoja kažką panašaus pastatyti iki 2035 m. Tarptautinės lenktynės dėl vietos Mėnulyje pradeda įsibėgėti, o ekspertai mano, kad lenktynės dėl mėnulio gali būti labai intensyvios.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(9)
(1)
(8)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()