Netikėta žinia. „Š. Korėja ruošiasi karui su Kinija.“ Ko nori Putinas ()
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vyksta į derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Abiejų valstybių vadovai planuoja dalyvauti Rytų ekonomikos forume, kuris rugsėjo 10–13 dienomis vyks Vladivostoke.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Focus“ atkreipė dėmesį į tai, ar Putinas ir Kim Jong Unas tikrai aptars ginklų perdavimą ir kokius ginklus galiausiai gaus agresoriui už karą prieš Ukrainą.
Kaip rašo „The New York Times“, Kim Jong Unas iš Pchenjano į Rusiją atvyks šarvuotu traukiniu. Leidinio šaltiniai taip pat neatmetė galimo vizito į Maskvą. Teigiama, kad Šiaurės Korėjos lyderis planuoja aplankyti 33-iąją krantinę – Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Vladivostoke, kur švartuojasi Ramiojo vandenyno laivyno laivai. Be to, viena iš galimų Kimo stotelių po Vladivostoko yra Rytų kosmodromas, kosmoso paleidimo centras.
Oficialūs vizito planai nepatvirtinti. Rugsėjo 5 dieną žurnalistai paklausė Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, ar ruošiamasi Šiaurės Korėjos lyderio vizitui Rusijoje, į kurį jis atsakė: „Mes neturime jums ką pasakyti šia tema“.
Tačiau labai tikėtina, kad susitarimas dėl būsimo vizito buvo pasiektas per liepos mėnesį Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizitą į Pchenjaną, kur jis atvyko kartu su Šiaurės Korėjos lyderiu švęsti Korėjos „karo pabaigos“ 70-ųjų metinių.
Tarp pagrindinių tikslų, kurių Kim Jong Unas gali siekti vykdamas į Rusiją, yra karinis-techninis bendradarbiavimas, taip pat humanitarinės ir finansinės pagalbos tiekimas Šiaurės Korėjai, kurios neišsivysčiusią ekonomiką rimtai paveikė koronaviruso pandemija.
Dėl sienų uždarymo, importo (ypač grūdų iš Kinijos, trąšų ir žemės ūkio technikos) draudimo šalis patiria masinį badą, praneša BBC. Darbo jėgos trūkumas dėl praėjusių metų epidemijos lėmė didelio masto ryžių derliaus nesėkmę. Humanitarinės nelaimės pavojus paskatino Kim Jong Uną leisti reguliarius skrydžius į dvi KLDR draugiškas šalis – Kiniją ir Rusiją. Šiaurės Korėjai taip pat reikia naftos produktų ir tvirtos valiutos.
„Bet kokia pagalba, kurią Kimas gauna civiliniam savo ekonomikos sektoriui, gali suteikti išteklių, kuriuos galėtų išleisti jo branduolinių ginklų programai“, – pažymi „Bloomberg“.
Kaip rašo „Bloomberg“, Šiaurės Korėja turi nemažas amunicijos atsargas, kurias galima skaičiuoti milijonais. Šios atsargos apima 122 ir 152 milimetrų artilerijos sviedinius, taip pat 122 milimetrų raketas, kurių reikia Rusijos Federacijai. Be to, Šiaurės Korėja gali tiekti Rusijai atsargines dalis tokiems tankams kaip T-54 ir T-62, nes turi dideles sovietinės technikos atsargas.
Tačiau Pchenjano noras perduoti amuniciją kelia abejonių. Kim Jong Unas ir Šiaurės Korėjos elitas paranojiškai bijo išorinės grėsmės ir ne tik iš JAV bei Pietų Korėjos, bet ir ypač iš Kinijos. Kinija Šiaurės Korėją naudoja kaip buferį prieš Pietų Korėjoje dislokuotą JAV karinį kontingentą ir palaiko režimo išlikimą kaip būtiną blogį. Tačiau Pchenjanas žiūri atsargiai, prisimindamas, kaip Šaltojo karo metais Kinija planavo Kim Il Sungo nuvertimo operaciją.
Atsižvelgiant į grėsmės aštrumą ir tai, kad Šiaurės Korėja rimtai ruošiasi atremti galimą priešiškų valstybių puolimą, mažai tikėtina, kad KLDR perduos Rusijai reikiamą kiekį amunicijos, o tai turės įtakos situacijai Ukrainos fronte. Tačiau ginklų perdavimas yra visiškai įmanomas mainais į maistą, humanitarinę, finansinę pagalbą. Be to, yra žinomi atvejai , kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai fronte rado Šiaurės Korėjoje pagamintų šaudmenų. Tai šaudmenys, skirti artilerijai, raketų paleidimo sistemoms – ginklus, kuriuos Šiaurės Korėja gavo iš Sovietų Sąjungos septintajame ir devintajame dešimtmečiuose ir sugebėjo sukurti savo gamybą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tikėtina, kad Kim Jong Unas kelionę į Rusiją bando panaudoti kaip Vakarų šalių, pirmiausia JAV, paskatinimą. Šiaurės Korėjos ekonomika atsidūrė siaubingoje situacijoje, o norint ištaisyti padėtį, Pchenjanas turi sušvelninti sankcijų režimą. Vykdamas į Rusiją, susitikdamas su Putinu, vedęs derybas dėl galimo ginklų, kurie gali būti panaudoti fronte prieš Ukrainą, tiekimo, Kim Jong Unas bando atkreipti dėmesį ir paskatinti Vašingtoną bendrauti. JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad Šiaurės Korėja susidurs su pasekmėmis, jei perduos Rusijai ginklus, skirtus naudoti kare prieš Ukrainą.
„Mes ir toliau raginsime Šiaurės Korėją vykdyti savo įsipareigojimus ir netiekti ginklų Rusijai“, – patikino Sullivanas. Taigi JAV išreiškia pasirengimą atnaujinti tiesioginį dialogą su Šiaurės Korėjos režimu. Tikėtina, kad Kim Jong Unas derėsis ir mainais už atsisakymą tiekti ginklus Rusijai reikalaus, pavyzdžiui, sušvelninti sankcijas.
Tiesioginis dialogas su Vašingtonu Šiaurės Korėjai svarbus ir jos branduolinio statuso įteisinimo kontekste. Branduoliniai ginklai yra vienintelė KLDR saugumo ir saugumo garantija. Plėtodama savo branduolinį potencialą kiekybiškai ir kokybiškai, KLDR taip bando apsisaugoti nuo galimo išorinio, pavyzdžiui, JAV ir Pietų Korėjos įsikišimo, kurio tikslas galėtų būti režimo dekonstrukcija. Pchenjanas nepasirengęs atsisakyti savo branduolinių ginklų, tačiau egzistuoti visiškoje izoliacijoje pasaulinių krizių fone kasmet darosi vis sunkiau. Todėl Pchenjanas yra pasirengęs rasti kompromisą su JAV, kad palengvintų izoliaciją, su sąlyga, kad branduolinis arsenalas bus išsaugotas su ribotu kiekybiniu sumažinimu.
Žinoma, Kim Jong Uno kelionė į Rusijos Federaciją svarbi ideologiniame ir propagandiniame kontekste – kaip įrankis paveikti Šiaurės Korėjos visuomenę ir būdas parodyti, kad KLDR nėra nesąžininga šalis, o pasaulyje yra valstybių pasiruošusių bendradarbiauti, kurios turi bendrą ideologinį pagrindą – neapykanta Vakarams. Be to, jis skatins asmenybės kultą ir bus naudojamas kaip įrodymas, kad šalies vadovas – saulėtasis Kim Jong Unas – plėtoja diplomatinius santykius žmonių labui. Be to, tai vyksta kartu su valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimu „imperialistinės“ grėsmės fone.
Rugsėjo 8 d., siekiant sustiprinti KLDR karines jūrų pajėgas, paskelbta apie „taktinio branduolinio povandeninio laivo“ statybą. Pasak Šiaurės Korėjos valstybinės naujienų agentūros KCNA, naujasis povandeninis laivas buvo pristatytas per ceremoniją, kurioje dalyvavo Kim Jong Unas, kuris sakė, kad povandeninio laivo Nr. 841, pavadinto Hero Kim Kun Ok, paleidimas į vandenį žymi „naują KLDR jūrų pajėgos stiprinimo skyrių“.
Pasak Šiaurės Korėjos lyderio, povandeninis laivas taps „vienu iš pagrindinių Šiaurės Korėjos karinio jūrų laivyno povandeninių puolimo priemonių“. Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėja savo turimus povandeninius laivus pakeis į karo laivus, aprūpintus branduoliniais ginklais. Remiantis JAV ekspertų grupės „Nuclear Threat Initiative“ duomenimis, Šiaurės Korėja turi nuo 64 iki 86 povandeninius laivus – vieną didžiausių povandeninių laivų parkų pasaulyje, tačiau kyla abejonių dėl jų kokybės ir ar povandeniniai laivai iš tikrųjų veikia.
Rusijoje Šiaurės Korėjos lyderio atvykimas taip pat bus naudojamas kaip stimulas JAV, nes „ginklai“ ir galimas aljansas su odioziniu Šiaurės Korėjos režimu gali nekelti nerimo Baltuosiuose rūmuose. Tačiau tokia sąjunga vargu ar galės veiksmingai funkcionuoti, atsižvelgiant į sėkmingą Vakarų šalių sankcijų politiką KLDR ir Rusijos Federacijai bei sunkią Šiaurės Korėjos ekonominę padėtį.
Ukrainai Rusijos Federacijos ir KLDR bendravimas nėra kritinė grėsmė, atsižvelgiant į abejotinas dvišalio aljanso perspektyvas, tačiau jis turėtų išlikti dėmesio centre ir tapti motyvacija aktyviau dalyvauti Korėjos pusiasalio regioninėje darbotvarkėje. Visų pirma, būtina remti Pietų Korėjos pastangas suvaldyti Pchenjaną diplomatiniais metodais ir skatinti iniciatyvą performatuoti derybas siekiant išspręsti Šiaurės Korėjos problemą.
