Antroji! Skelbiama, kas laimėjo Nobelio fizikos premiją ()
Tai jau antrasis Nobelio apdovanojimas šią savaitę po to, kai vengrų mokslininkė Katalin Kariko ir JAV kolega Drew Weissman laimėjo medicinos premiją už mRNR molekulių atradimus, kurie atvėrė kelią COVID-19 vakcinoms.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai Pierre'as Agostini, Ferencas Krauszas ir Anne L'Huillier 2023 metų Nobelio fizikos premiją laimėjo už „eksperimentinius metodus, generuojančius atosekundinius šviesos impulsus, skirtus elektronų dinamikai materijoje tirti“, antradienį pranešė apdovanojimą teikianti institucija.
Prizą, kuris šiemet buvo padidintas iki 11 milijonų Švedijos kronų (apie 1 milijoną dolerių), skiria Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Mokslininkų eksperimentai suteikė žmonijai naujų įrankių, leidžiančių tirti elektronų pasaulį atomų ir molekulių viduje. Jie pademonstravo būdą, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kuriais galima matuoti greitus procesus, kurių metu elektronai juda arba keičia energiją.
Laureatų indėlis leido ištirti procesus, kurie yra tokie greiti, kad anksčiau jų buvo neįmanoma atsekti.
Fizikos laureatai sukūrė pakankamai trumpus šviesos blyksnius, kad užfiksuotų itin greitai judančių elektronų vaizdus. Ann L'Houlier atrado naują efektą iš lazerio šviesos sąveikos su atomais dujose.
Tuo pačiu metu Agostini ir Krausch parodė, kad šis efektas gali būti naudojamas trumpesniems šviesos impulsams sukurti, nei buvo įmanoma anksčiau.
Tai yra antrasis Nobelio apdovanojimas šią savaitę po to, kai vengrų mokslininkė Katalin Kariko ir JAV kolega Drew Weissman laimėjo medicinos premiją už mRNR molekulių atradimus, kurie atvėrė kelią COVID-19 vakcinoms.
Dinamito išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio valia sukurtos premijos už pasiekimus mokslo, literatūros ir taikos srityse su keliomis pertraukomis įteikiamos nuo 1901 m., o tai neabejotinai aukščiausia mokslininkų garbė.
Nors kartais prieštaringai vertinamas apdovanojimas už taiką sulaukia didžiausio dėmesio, fizikos premija taip pat dažnai atsidūrė dėmesio centre su tokiais nugalėtojais kaip Albertas Einšteinas.
BREAKING NEWS
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 3, 2023
The Royal Swedish Academy of Sciences has decided to award the 2023 #NobelPrize in Physics to Pierre Agostini, Ferenc Krausz and Anne L’Huillier “for experimental methods that generate attosecond pulses of light for the study of electron dynamics in matter.” pic.twitter.com/6sPjl1FFzv
