Šioms 20 valstybių gresia totalinė katastrofa. Skelbiamas „mirtininkų“ sąrašas ()
Mokslininkai išsiaiškino, kad klimato kaita plečia nelaimių rizikos zonas, o artimiausiu metu pavojus gali iškilti dar daugiau žmonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai jau perspėjo, kad Žemė iš „pasaulinio atšilimo“ eros perėjo į „pasaulinio virimo“ erą. Žmonija šiais metais jau pajuto pirmąsias pasekmes, susidūrusi su naujais temperatūros rekordais, didelio masto miškų gaisrais, intensyviomis karščio bangomis ir neįtikėtinu ledo praradimu Antarktidoje ir Arktyje, rašo „Daily Mail“.
Naujas tyrimas rodo, kad tai dar ne žmonijos bėdų pabaiga. Klimato kaita taip pat veikia pavojingas zonas, iš tikrųjų jas plečia. Dėl to mokslininkai įvardijo 20 šalių, kuriose yra daugiausia miestų, kurie artimiausiu metu gali patirti potencialiai mirtinus potvynius.
Naujam tyrimui vadovavo Pasaulio banko ekonomistas June Rentschler, pasaulinė finansų institucija, įsikūrusi Vašingtone. Tyrėjai nustatė, kad potencialiai mirtinų potvynių pažeidžiamumas yra ypač didelis tose šalyse, kuriose didžioji dalis gyventojų yra susitelkę upių slėniuose ir baseinuose, taip pat pakrančių zonose.
Tyrėjai pastebi, kad šiandien daugėja įrodymų, kad klimato kaita didina „ekstremalių gamtos sukrėtimų“, įskaitant potvynius, tikimybę. Tuo pačiu metu, nuo 1985 metų, gyvenvietės visame pasaulyje aktyviai ir sparčiai plečiasi, virsdamos maisto zonomis. Be to, daugelyje regionų šis augimas buvo pastebėtas ypač pavojingose maisto zonose.
Mokslininkai išsiaiškino, kad didžiausių potvynių rizikos šalių sąrašo viršuje yra Nyderlandai, po to seka Vietnamas, Laosas, Bangladešas ir Fidžis. Be to, į Top 20 taip pat pateko tokios šalys kaip:
- Japonija;
- Kinija;
- Šveicarija;
- Kroatija;
- Austrija;
- Egiptas;
- Pietų ir Šiaurės Korėjos.
Klimato atšilimas atsiranda dėl dujų, tokių kaip CO2 ir metano, kurios sulaiko šilumą, išmetimo į Žemės atmosferą. Tyrimų rezultatai rodo, kad dėl globalinio atšilimo poliariniuose regionuose jau tirpsta ledynai, dėl kurių tirpsmo vanduo patenka į vandenyną, palaipsniui keliantis jūros lygį ir intensyvėjant potvyniams.
Be to, žinoma, kad šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens, todėl kritulių kiekis vidutiniškai padidės visame pasaulyje, todėl ekstremalių potvynių grėsmė taip pat tampa realesnė. Mokslininkai perspėja, kad didžiausias mirties pavojus gresia pakrančių zonose gyvenantiems žmonėms – šios teritorijos pirmosios pateks po vandeniu.
Naujame tyrime mokslininkai sujungė pasaulinius potvynių rizikos duomenis su metiniais „gyvenviečių duomenimis“, rodančiais, kur žmonės gyvena ir dirba miestuose 1985–2015 m. Rezultatai rodo, kad per 30 metų bendras gyventojų skaičius pasaulyje išaugo 85,4 %.
Tuo pačiu metu mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad gyvenvietės, „kuriose yra didelė potvynių rizika“, tai yra vietovės, kuriose ekstremalių kataklizmų atveju vanduo gali pakilti iki rekordinio 150 centimetrų, padidėjo neįtikėtinai 105,8 %. Tuo tarpu vietovių, kurioms iškilo didžiausia potvynių rizika, skaičius per laikotarpį išaugo nerimą keliančiais 121,6 %.
Tyrimo autoriai mano, kad jų išvados bus naudingos miestų planuotojams ir valdžios institucijoms visame pasaulyje, o ne tik 20 šalių, patekusių į sąrašą.