Ugnies žiedas. Ateityje visiškų saulės užtemimų nebus. Kokia priežastis (Video) (1)
Mėnulis tolsta nuo Žemės, o tai turės įtakos Saulės užtemimams, žiūrint iš Žemės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau šeštadienį, spalio 14 d., kai kurių Šiaurės ir Pietų Amerikos vietovių gyventojai galės išvysti Saulės užtemimą. Bet tai bus ne visiškas, o žiedinis Saulės užtemimas. Tai reiškia, kad Mėnulis visiškai neuždengs Saulės ir aplink juodą rutulį (tai bus Mėnulis) taps matomas saulės šviesos žiedas, kuris kartais vadinamas „ugnies žiedu“. Tačiau mokslininkai mano, kad ateityje tokie užtemimai taps įprastu reiškiniu ir visiškų užtemimų iš Žemės nebesimatys, rašo „Space“.
Judėdamas aplink Žemę pailga orbita, Mėnulis vis labiau nutolsta nuo Žemės. Kai mūsų palydovas yra arčiau, įvyksta visiški saulės užtemimai, kai toliau – žiediniai užtemimai.
Vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio yra 384 748 km. Tačiau maksimaliai artėjant prie Žemės Mėnulis yra 356 371 km atstumu, o didžiausiu atstumu nuo mūsų planetos Mėnulis yra 406 720 km atstumu.
Mokslininkai mano, kad ateityje dėl Mėnulio atstumo nuo Žemės mūsų palydovo dydžio nepakaks visiškai uždengti Saulę. Taigi stebėti visišką Saulės užtemimą iš Žemės taps neįmanoma.
„Apollo“ misijų metu astronautai Mėnulyje paliko kelis lazerinius atšvaitus. Nuo 1972 m. astronomai į šiuos atšvaitus nuolat šaudė lazeriais iš Žemės. Matuodami laiką, per kurį lazeriai pasiekė Mėnulį ir atsimušė atgal, mokslininkai išmatavo atstumą iki Mėnulio. Tokie matavimai parodė, kad mūsų palydovas kasmet nutolsta nuo Žemės maždaug 3,8 cm atstumu.
Tai labiau nutinka dėl Saulės gravitacinės įtakos, o mažesniu mastu – dėl Žemės gravitacinės įtakos. Dėl šios priežasties Mėnulio orbita pamažu didėja. Taigi matomas mūsų palydovo dydis laikui bėgant mažėja, o ateityje tai reikš, kad Mėnulis negalės visiškai užblokuoti Saulės, kad stebėtojai iš Žemės galėtų pamatyti visišką Saulės užtemimą.
Astronomas Gene'as Meuse'as mano, kad kasmet Mėnulio traukimasis 3,8 cm nėra pastovus. Juk šiuo atveju kas 100 metų Mėnulis nuo Žemės nutolsta 3,8 metro. Taigi, kad visiškas Saulės užtemimas išnyktų, teks laukti 1,21 mlrd. metų.
Tačiau keičiasi ir Žemės orbitos forma, ir tai vyksta greičiau nei atsitraukia Mėnulis. Pasak Meuse'o, dėl to per laikotarpį, kuris ateis po 620 milijonų metų ir tęsis iki 1,21 milijardo metų nuo šiandien, bus laikotarpių, kai visiški Saulės užtemimai bus matomi ir nematomi iš Žemės. Ir vis dėlto, po daugiau nei 1 milijardo metų jie visiškai išnyks ir jei žmonės vis dar gyvens mūsų planetoje, tada jie galės matyti tik „ugnies žiedus“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojai negalės pamatyti spalio 14 d. užtemimo, galite mėgautis šiuo reginiu pasitelkę NASA transliaciją. Nuoroda į šią transliaciją:
