Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš užsiimdamas tyrimais Kaukaze, aš du metus buvau Maskvos politinių tyrimų mokyklos (MPTM) direktoriumi. Ir Maskvos mokykla atrinkdavo jaunus, pasauliui atvirus žmones su demokratinės demokratizacijos modernizacijos vertybėmis, kaip lyderius dalyvauti savo programose. Tai buvo didelis švietimo projektas, kuris dirbo su Dūmos deputatais, su regionų deputatais, su regionų verslininkais, žurnalistais, teisių gynėjais, aktyvistais.
Remdamasis šia programa, Chodorkovskis darė Viešosios politikos mokyklą ir Pilietinės bendruomenės mokyklą. Ir galiu pasakyti, kad žmonės, kurie tada buvo MPTM, masiškai pasiliko Putino valdžioje, tarp jų kovotojų su režimu buvo labai mažai, o Šiaurės Kaukaze, kurį daugiau ar mažiau žinau, iš viso nebuvo.
– O kokia jūsų politinė dienotvarkė?
– Gan aiškiai suprantame savo nusibrėžtas raudonas linijas. Pirmoji – Europos žmogaus teisių konvencijos vykdymas, o taip pat saugumo užtikrinimą ir įstatymo viršenybę per prieinamą pereinamąjį teisingumą.
Jeigu kalbėsime apie kažkokius politinius dalykus, kuriais grindžiame savo veiklą, tai decentralizacija, kai Maskvos valdžia turės būti sumažinta iki nulio, o regionai ir respublikos pačios apsispręs, kokia tarpusavio konfigūracija jiems tinkama. Viskas privalo būti statoma nuo vietinės savivaldos, nes viskas, kas aukščiau – tai institutai, kurie praktiškai degradavo.
Ir čia yra daug žmonių, kurie gali būti mūsų sąjungininkais. Tai ir vietiniai aktyvistai, ir smulkus bei vidutinis verslas, kurį dabar negailestingai melžia centras ir kuris virto maistu silovikams, ir tūkstančiai kvalifikuotų vadybininkų, kuriems tai, kas dabar vyksta šalyje, tai katastrofa, nes jie kūrė savo karjerą sąžiningumu ir profesionalizmu, o tai, kas dabar vyksta, yra visiška degradacija, ir jie nušalinti nuo reikalų. Mes suprantame, kad tai ta auditorija, kuria bendrai galėtume remtis.
Antra – tai pereinamojo periodo teisingumas, nes be teisėtvarkos iš viso niekas neveiks. Trečia – tai jėgos struktūrų dedamoji. Mes bet kokiu atveju suprantame, kad remsimės durtuvais, tai yra, mūsų savanoriais, kurie iš pradžių padės Ukrainai išlaisvinti savo teritoriją, paskui gali veikti RF regionų teritorijoje. Todėl kad mes neatmetame partizaninio karo galimybės. Mūsų savanoriai – tai žmonės, kurie turi užtikrinti saugumą, teisių paisymą ir teisėtvarkos darbą regiono teritorijoje.
Ir galiausiai – restitucija. Tai federalinio centro iš regionų ir respublikų pavogtų aktyvų grąžinimas. Tai grąžinimas Putino draugų pavogtų, o paskui kitų žmonių per įvairiausius mechanizmus pasisavintų aktyvų, kuriuos liaudis kūrė dar esant sovietų valdžiai.
Restitucijos istoriniai horizontai gali būti įvairūs. Todėl, kad Kaukaze ir Rusijos pietuose daugelis atsimena savo giminės žemės ūkio žemes, ir kai kuriuose regionuose ši restitucija faktiškai jau įvyko. Ypač Dagestane kai kur ir Kabardino-Balkarijoje. Ten, kur žmonės atsimena kiekvieną savo akmenį, savo jie susigrąžino. Tai įmanoma ne visuose RF regionuose, nes kai kur tos nuosavybės ir nebuvo. Bet nuosavybė privalo būti susigrąžinta savininkams ar jų įpėdiniams.
Jeigu yra patvirtinimas, kad jūsų šeimai kažkas priklausė, jūs privalote turėti galimybę šią nuosavybę susigrąžinti per teismą.
Didžiausia restitucija susijusi su tuo, kas buvo pastatyta sovietiniais ir posovietiniais metais už liaudies pinigus. Pavyzdžiui, „Norilskij Nikelj“. Jo operacinės pajamos [EBIT] – trys Krasnojarsko krašto biudžetai. Kodėl „Norilskij Nikelj“ priklauso žmonėms, kurie prie jo statymo niekaip neprisidėjo ir nusipirko šią įmonę už kapeikas? „Norilskij Nikelj“ statė kaliniai ir jis turi priklausyti Krasnojarsko krašto piliečiams. Tačiau tai yra sudėtingas klausimas, nes čia jokiu būdu negalima leisti tiesiog plėšimo ir betvarkės.
– Tai šiek tiek primena tai, kas vyko su lozungu „Žemę – valstiečiams, gamyklas – darbininkams“.
– O ką daryti? Žemę – valstiečiams, gamyklas – darbininkams. Yra žmonių, kurie savo aktyvus įsigijo teisėtai. O yra tie, kurie tam panaudojo valstybę ir korupciją. Juk nedvejojate, kaip „Rusal“ savininku tapo Deripaska? Ar Potaninas – „Norilskij Nikelj“? Ar Sečinas – „Rosneftj“? Šie žmonės yra valdžią uzurpavusio režimo dalis. Naudodamiesi savo padėtimi, jie pasisavino aktyvus, kuriuos reikia perduoti regionų ir respublikų piliečiams. Kad Sibiro turtus galėtų pajusti sibiriečiai, o ne saujelė banditų ir jų piniginės.
– Nesibaiminate, kad jūsų ginkluota kova gali sukelti tai, kad Rusijos teritorijoje vyko maždaug prieš 100 metų, kuomet bolševikai irgi sukėlė perversmą ir viskas baigėsi Pilietiniu karu ir siaubingu kraujo liejimu?
– O kuo baigsis tai, kas vyksta dabar? Rusijos yra kelios dešimtys privačių karinių kompanijų – jas turi ir „Rosneftj“, ir Nepaprastųjų situacijų ministerija. Ir visas baigsis tokiomis pačiomis dalybomis. Pilietinis karas vyksta, kai nėra jėgos, galinčios išlaikyti perimetrą ir saugumą regionuose. O dabar turime šansą tokią jėgą sukurti. Teisėtai, UGP Tarptautinio legiono rėmuose. Aš manau, kad visų atsakingų RF piliečių pareiga yra dalyvauti tokią jėgą kuriant ir ją kontroliuojant.
Mes gi nebijome, kad savanorių batalionai Ukrainoje pradės savivaliauti, kelti betvarkę ar kad tą daryti pradės Ukrainos armija? Mes tikimės, kad tie žmonės taps naujos Ukrainos pagrindu. Todėl, kad už Ukrainos armijos stovi Ukrainos savanoriai ir Ukrainos tauta. Jeigu už mūsų ginkuotos jėgos stovės RF piliečiai, viskas bus normalu.
Tik reikia keturių dalykų: nuosavos ginkluotos gvardijos įgyvendinamos pilietinės prievartos monopolijos, bet kokios prievartos pavaldumo skaidriai pereinamojo laikotarpio teisėtvarkai, decentralizacijos, konkrečiai, rėmimosi vietine savivalda, ir, paskutinio, restitucijos, kaip piliečių gerovės, institutų bei rinkos vystymo šaltinio.
– Jūsų neglumina su jumis bendradarbiaujančio ir UGP pusėje kariaujančio „Rusų savanorių korpuso“ ultradešiniosios pažiūros?
– Dabar mes su RSK nebendradarbiaujame. Mes renkame savanorius Sibiro batalionui ir kai kuriems kitiems daliniams.
– Ar nesibaiminate, kad ginkluota kova sugriaus Rusiją, ko bijo dauguma rusų?
– Mes manome, kad Rusiją sugriaus Putino politika ir mūsų neveiklumas. Tai, ką atlikti reikia, tai, remiantis regionų ir respublikų bendruomenėmis, pasistengti sulaikyti visa tai nuo pilietinio karo. Jau sakiau, kad tam reikia reikalinga didelė jėgos struktūra, armija, kuri užtikrins tvarką, saugumą ir esmines teises. Visuomenei turi būti suteikta savivaldos teisė, o tautoms – apsisprendimo. Griūtis įvyks, jeigu mes to nepadarysime, nes kažkuriuo momentu visa ši šaika Maskvoje tiesiog nebesulaikys šalies nuo betvarkės.
Jūs manote, šimtas tūkstančių demobilizuotų karo Ukrainoje, kurią jie vadina „SVO“ dalyvių, lojalūs Maskvai? Nė lašelio nelojalūs Maskvai.
Jie bus įtraukti į bet kokią frondą – regioninę, banditišką, kriminalinę, kokią tik nori. O tai žmonės, kurie jau pajuto kraują, kurie pasirengę žudyti, nes jiems tai jau nėra sunku. Atrodo, Chodorkovskis gąsdino mus Jugoslavijos scenarijumi. Jugoslavijoje kraujas buvo pralietas, nes serbai nepanoro paleisti iš imperijos kitų regionų, kitų respublikų ir stengėsi imperiją išsaugoti tankais. O ten, kur vyksta taikios skyrybos, ten išsiskiriama taikiai.
Štai, prašome, Gorbačiovo valdomos Sovietų Sąjungos pavyzdys. Gorbačiovas negalėjo išlaikyti sovietinių respublikų, ir jis nesispyriojo. Sutikite, viskas įvyko gan neskausmingai. Tai yra, visus karštuosius taškus dirbtinai sukūrė mūsų specialiosios tarnybos. Tiesiog apsišvietusiųjų burbulas save kažkuo gąsdina, kad nieko neveiktų ir už nieką nebūtų atsakingas.
– Jūs raginate stoti į UGP gretas, tačiau argi Ukrainos pergalė garantuotai pakeis padėtį Rusijoje?
– Aš taip nemanau. Galvoju, kad padėties Rusijoje pakeitimas – tai mūsų darbas. Aš suprantu, kad Ukrainos pergalė būtina tiesiog todėl, kad tai pagrindas, nes negalima leisti daryti to, ką dabar daro Putinas. Ir manau, kad dabar sugriautas tarptautinio globalaus saugumo pagrindas, nes jam leido ateiti ir užgrobti 20% Ukrainos teritorijos ir jo kolonos nebuvo sunaikintos pačią pirmąją dieną.
Todėl, kad to, ką jis padarė, negalima leisti daryti, tai banditizmas. Banditizmas turi būti sustabdytas paprastai – tiesiogine prievarta. Arba areštu, arba likvidacija. Putinas ir jo režimas priklauso politinėms grupėms, kurios, šiuolaikiniu vertinimu, yra teroristinės. Ir dėl jų veikimo žuvo daugybė žmonių, taip pat ir civilių gyventojų. Tai turi būti nutraukta. Ir mes šiame procese dalyvaujame tiek, kiek patys susitvarkome.
O Rusija – tai mūsų darbas. Tai, ką privalome padaryti patys. To už mus niekas nepadarys. Klysta manantys, kad jiems Maskvą pateiks lėkštelėje su žydru apvadėliu, kad už juos kažkas lies kraują. Nieko kito nebus. Ir nemanau, kad jiems viską taip atiduos, ne. Tiesiog per dešimtmečius mes taip pripratome gyventi socialiniuose tinkluose ir nieko nedaryti realybėje, kad pamiršome, kas tai yra. Mes pamiršome, kad kas tai yra iš virtualaus pasaulio žengti ant žemės. O ji dulkina, ji kruvina. Per tai vis viena teks pereiti.
– O jūs pats pasirengęs pereiti? Tai yra, paimti į rankas ginklą?
– Taip, esu pasirengęs rizikuoti savo gyvybe ir laikyti ginklą rankose. Žinoma, mano amžius ir fizinė forma neatitinka efektyvaus šturmuotojo ar žvalgo, tačiau, viliuosi, tai nesukliudys man prisidėti prie pergalės.
Färidä Qorbanğäilevä
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.