„Transparency International – Russia“ vadovas mano, kad tai gali įvykti per karo metines, ir pataria rusams ruoštis masiniams atsisakymams būti aptarnautiems užsienio bankuose

Naujo pasaulinės politikos paaštrėjimo fone visiškai nepastebimai praėjusią savaitę įvyko Tarptautinės pasipriešinimo purvinų pinigų plovimui organizacijos — FATF (Financila Action Task Force) rudens sesija. Tuo tarpu, pateikus Ukrainai, ten buvo aptariamas Rusijos įtraukimo į juodąjį FATF sąrašą klausimas. Šio sprendimo priėmimą rudens sesijoje lobuoti nepavyko, tačiau generalinio „Transparency International – Russia“ direktoriaus Iljos Šumanovo nuomone, tokios priemonės priėmimas — netolimos ateities klausimas. Ir tokio tipo sankcijos sukels dar liūdnesnes finansine pasekmes Rusijos piliečiams ir kompanijoms, nei pernykštis atjungimas nuo SWIFT.

– Gerai pamenu, kad 2000 metais prezidentu tapęs Putinas* vos ne iš karto patvirtino Rosfinmonitoringo sukūrimą ir paskyrė ten savo draugą iš Peterburgo, Viktorą Zuvkovą. O aš, savo ruožtu, iš Zubkovo ėmiau vos ne pirmąjį interviu jo gyvenime — ir buvo jausmas, kad naujajai valdžiai labai svarbu, kad Rusija būtų tokių tarptautinių klubų narė, kaip klubas narių, turinčių finansinę žvalgybą, kad tai ne šiaip formalumas. Priminkime, kodėl tai buvo taip svarbu — ir nustojo savo svarbos dabar?

— Aukšto lygio valdininkams tai nenustojo svarbos ir dabar. Dabar tai dar svarbiau, nei, galbūt, amžiaus pradžioje. Iš tiesų, Rusija pateko į juodąjį FATF sąrašą 2000-ųjų birželį, praėjus kelioms savaitėms nuo Putino tapimo prezidentu. Tiesiog dėl to, kad Rusijoje nebuvo pinigų plovimo prevencijos sistemos. Ir iš tiesų, tai tapo nemaloniu siurprizu Putinui, kai jis atėjo ant savo pergalės bangos ir žengė pirmuosius žingsnius, kaip prezidentas. Tai, kad Rusija pateko į šį šį juodąjį sąrašą, ganėtinai stipriai paveikė Rusijos įvaizdį, kuris tuomet buvo itin atidžiai stebimas. Aš tiesiog priminsiu, kad 2000 metai — tai kooperacijos tarp viršvalstybinių ir tarpvalstybinių institucijų plėtimasis. Tuomet „Didžiojo septyneto“ lygiu kalbėta apie kažkokias koalicines ekonomikos vystymo grupes. Rusijos viešajam įvaizdžiui tuomet buvo skiriama labai daug dėmesio.

Ir, žinoma, Rusijos buvimas juodajame FATF sąraše žymėjo negatyvias rusiškos ekonomikos tendencijas, konkrečiai, užsienio ekonomikos ir banko operacijoms. Patekimas į juodąjį sąrašą automatiškai sustiprino Rusijos kontragentų prekybos ir bankų operacijų kontrolę. Tai sužlugdė visas veržlaus Rusijos ekonomikos augimo viltis. Po įtraukimo į juodąjį FTAF sąrašą, BVP augimas sulėtėjo beveik dvigubai.

Žinoma, šis sprendimas buvo suvokiamas, kaip politinis. Tačiau paprastas įėjimo į „gerų“ šalių, kovojančių su pinigų plovimu, grupę modelis, leido greitai sureaguoti į Rusijos įtraukimą į juodąjį sąrašą kartu su Nauru, Vanuatu, ir Grenada. Rusija 2002 metais įstojo į FATF, Rosfinmonitoringas tapo vienu iš šios tarptautinės organizacijos narių, Rusijoje buvo priimtas neteisėtu būdu gautų pajamų legalizavimo užkirtimo įstatymas. Į Rusiją atvyko FATF ekspertų grupė pažiūrėti, kaip organizuota kova su pinigų plovimu — ir iš tiesų jie įvertina tai kaip situacijos šios sferoje normalizavimą ir pastebėjo Rusijos pažangą. Nors, aišku, daug kas iš to, kas buvo padaryta, buvo padaryta „Potiomkino kaimų“ lygiu. Rusijos valdžia tuomet nė neįsivaizdavo, kaip organizuoti bankų sferos KYC [Know Your Client, „žinok savo klientą“] sistemą, nesuprato, pavyzdžiui, lombardų santykio su pinigų plovimu.

Tačiau bendrai, palaikant prezidentui, Dūma greitutėliai priėmė reikiamus įstatymus, FATF rekomendacijos buvo vykdomos — na, ir, [2002 metų spalį] Rusiją iš juodojo sąrašo išbraukė. Dabar — truputėlį kita situacija. Jeigu Rusija vėl atsidurs tame juodajame sąraše, išbraukimas iš jo bus problema iki užsienio politikos normalizavimosi ar net režimo pasikeitimo Rusijoje.

— Tu savo kanale parašei, kad yra ir geroji Rusijos grįžimo į FATF juodąjį sąrašą pusė — dabar Rosfinmonitoringas neapsunkins gyvenimo Rusijos opozicionieriams ir visiems, ką jis kontroliavo. Galima apie tai detaliau?

— Taip. Reikalas tas, kad statistika rodo kasmet mažėjantį su pinigų plovimu Rusijoje susijusių baudžiamųjų bylų skaičių. Ir tai ne nuo karo pradžios atsiradusi tendencija — tai procesas, vykstantis dar nuo 2019 metų. Tai pastebima ne tik kaip papildoma nusikalstama veika, kai pinigai plaunami po pagrindinio nusikaltimo, tarkime, prekybos narkotikais ar korupcijos, — bet ir tais retais atvejais, kai pinigų plovimas yra pagrindinis nusikaltimas. Ir žinoma, kad tokių bylų skaičiaus mažėjimas yra ir Rosfinmonitoringo darbo indikatorius. Plaunamų pinigų kiekis Rusijoje nemažėja. Šešėlinė ekonomika auga, ypač dėl tarptautinės Rusijos izoliacijos ir banko įstaigų atjungimo nuo tarptautinio SWIFT tinklo.

Teoriškai, dabar turėtų būti padaugėti išsiaiškinimų nusikaltimų, susijusių su pinigų plovimu ir šešėlinėmis operacijomis, tačiau nusikaltimų statistikoje nieko tokio nesimato.

Ir tuo pat metu nemenka Rosfinmonitoringo darbo dalis nukreipta į persekiojimą žmonių, kuriuos Rusijos valdžia laiko savo priešais ar politiniais konkurentais. Tai opozicijos politikai, nepriklausomi žurnalistai, visuomenės nuomonės lyderiai, nekomercinių organizacijų atstovai. Praktiškai kiekvieno užsienio agento byloje yra liudijimai, suteikiantys Teisingumo ministerijai teisę sakyti, kad žmogus gavo lėšas iš užsienio. Ir tie liudijimai ateina iš Rosfinmonitoringo.

Atitinkamai, Rosfinmonitoringas savo instrumentus, skirtus užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, naudoja persekioti Rusijos valdžią kritikuojančius žmones. Ir tuo pat metu matome, kad pinigus plaunančių žmonių persekiojimo efektyvumas krenta. Tad, akivaizdu, kad Rusijos pašalinimas iš tarptautinės finansinės žvalgybos grupės „Egmont“, bus naudingas ne tik finansiniams sukčiams ir teroristams, bet ir Rusijos opozicionieriams, nekomercinėms organizacijoms ir režimo kritikams.

— Tai yra, Rosfinmonitoringas galės buvusių užsienio kolegų klausti apie Rusijos opozicionierių pinigus, o jie neatsakys — taip?

— Taip, tai būtent taip ir veikia. „Egmont“ grupė veikia kaip siejantis mazgas, kuriame yra elektroninė informacijos mainų sistema, kuria finansų žvalgyba gali siųsti duomenų užklausą į kitas šalis. Atitinkamai, į visas Rosfinmonitoringo užklausas kitų šalių valdžia privalėdavo atsakyti — ir anksčiau atsakydavo. Prasidėjus karui, tokie informacijos mainai tarp kai kurių šalių nutrūko, dėl to jie pasakė: „Jūs reikalaujate duomenų apie politinius režimo oponentus ir nepriklausomus Rusijos pilietinės visuomenės atstovus. Tai nenormalu. Rusijos valstybinis aparatas Rosfinmonitoringo rankomis persekioja žmones, kurie neturi nieko bendro su pinigų plovimu, o užsiima visuomenine veikla ar žurnalistika. Todėl mes su jumis nebendradarbiausime“.

Tačiau mainai su kai kuriomis kitomis šalimis vyko ganėtinai efektyviai. Ir kai užpraeitą savaitę „Egmont“ grupės dienotvarkėje atsidūrė Rusijos narystės įšaldymo klausimas, 20 šios grupės narių pasisakė prieš.

Vadinasi, Rusija turi tarptautinio lygio partnerių, kurie užjaučia Rusiją ir kurie, iš principo, džiugiai ir toliau su ja bendradarbiautų, nepaisydami Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, o taip pat prekiauja su Iranu ir Šiaurės Korėja, kurie kurios yra JAV ir JTO juoduosiuose sąrašuose.

Kitaip tariant, Rusija stengiasi pasipriešinti laipsniškam savo politinės įtakos tarptautiniu lygiu mažėjimui. Ukrainos finansų ministerija neseniai, prieš prasidedant FATF rudens sesijai, publikavo pranešimą, kuriame kalbėjo, kad Rusija suaktyvino pastangas šantažuoti kitas šalis. Yra kelios tokio šantažo linijos. Tai yra, ukrainiečiai tvirtina, kad Rusija šantažuoja kitas šalis, siekdama, kad jos sukliudytų įtraukti ją į juodąjį FATF sąrašą ar pašalinti iš „Egmont“ grupės. O būtent, Rusijos atstovai kreipiasi palaikymo į Kiniją ir Saudo Arabiją, ir sako, kad jeigu šalis bus įtraukta į FATF juodąjį sąrašą, prekybos santykiai susilpnės, o tai nenaudinga nei Saudo Arabijai, nei Kinijai. Taip pat bando šantažuoti Indiją karinio pramoninio komplekso tiekimu — neva, jeigu Rusija bus įtraukta į juodąjį sąrašą, toks tiekimas nutrūks. Na, ir įvairiausias Afrikos šalis tiesiog spaudžia įtraukti Rusiją į kovos su pinigų plovimu Rytų ir Pietų Afrikoje grupę — tai nepriklausoma organizacija, Afrikos šalių FATF. Jeigu Rusija gaus ten stebėtojos statusą, tai tam tikra prasme legalizuos ją tarptautinėje kovos su pinigų plovimu bendruomenėje. Visa tai — bandymai apsaugoti Rusiją nuo patekimo į juodąjį FATF sąrašą, kas reikštų katastrofą Rusijos verslui ir gyventojams. Gyventojai šią situaciją pirmaiusiai ir pajustų savo kaliu.

– O kaip tai bus? Ką konkrečiai pjaus verslas ir gyventojai?

— Štai, tarkime, RF pilietis yra kitoje šalyje. Su Rusijos pasu jis ateina į banką. Bankas mato, bandantis atidaryti sąskaitą žmogus yra į juodąjį FATF sąrašą įtrauktos šalies pilietis. Tai nereiškia, kad žmogus neturi teisės atsidaryti sąskaitos, tačiau bankas juodojo sąrašo šalių atstovų atžvilgiu privalo stipriau apsidrausti, bankų kalba tai vadinama overcompliance — papildoma kontrolė, kitaip sakant. Ir, atitinkamai, bus atsisakoma Rusijos Federacijos piliečiams atsidaryti sąskaitą užsienio banke. Bus atsisakoma atidaryti sąskaitas Rusijoje užregistruotoms įmonėms, atsisakoma apdrausti, atsisakoma sudaryti sutartis, kitaip tariant, užsienio kontragentai atsiribos nuo bendradarbiavimo su Rusijoje užregistruotomis organizacijomis arba kurias įkūrė rusai. Ir to pasekmė — ekonominio aktyvumo ir eilinio Rusijos Federacijos piliečio pajamų mažėjimas. Tai, žinoma, tiesus kelias į visuotinį neturtą. Na, ir žinoma, Rusijos užsienio ekonomikos ir visų Rusijos verslo interesų užsienyje griūtis.

– Piliečiai ir kompanijos, dabar turintys atidarytas sąskaitas užsienio bankuose, irgi tai pajus?

— Žinoma, kad pajus. Jau atidariusių sąskaitas tikriausiai paprašys jas uždaryti. Tai vyksta jau dabar, tiesiog dėl to, kad žmogus turi Rusijos pasą. O įtraukus į juodąjį FATF sąrašą, man atrodo, bankai tikrins, ar jų klientai turi Rusijos Federacijos pilietybę (arba, Rusijos juridinių asmenų atveju — jų savininkai). Ir tai reikš masinį atsisakymą aptarnauti užsienyje. Rusijos verslas dabar, spėju, net neįsivaizduoja tokio reiškinio masto.

Nuo Rusijos patekimo į FATF juodąjį sąrašą momento praėjo daugiau, nei 20 metų, tai buvo pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžia. Tada, po 1998 metų, žmonės buvo šokams pasirengę geriau. Dabar — ne itin. Žmonės priprato pervedinėti pinigus elektroninėmis mokėjimo sistemomis, naudotis Visa, priprato, kad galima vykti į užsienį, atidaryti sąskaitą banke ir toliau mėgautis gyvenimu. Rusijai patekus į juodąjį sąrašą, manau, visame pasaulyje įvyks masinė kolapsų banga, sukelsianti tragiškas pasekmes, nes daug žmonių liks be pinigų, sąskaitos bus užšaldytos, apribotas aktyvų prieinamumas. Ir, suprantama, tai mažiau paveiks kleptokratus ir oligarchus, kuriems netaikomos sankcijos, o labiau — eilinius gyventojus. Todėl rekomenduočiau pradėti ruoštis tam jau dabar.

— Dabar Ukrainai įtikinti FATF imtis tokių priemonių nepavyko. Bet vadovaujantis sankcijų logika, visa tai — ganėtinai netolimos ateities perspektyva, ar teisingai suprantu?

— Taip, absoliučiai teisingai. Pažvelkime į kontekstą.

Kita FTAF plenarinės sesijos data sutampa su karo Ukrainoje pradžios metinėmis. Ir man atrodo, pakaks argumentų, kad Rusija į juodąjį sąrašą patektų.

Iki 2024 metų žiemos-pavasario sesijos, prasidėjus tretiems karo metams, visi politiniai sprendimai bus aptarti, pasekmės įvertintos, na, ir, atitinkamai, tai bus vienu iš jų svertų, kurie gali realiai paveikti Rusijos ekonomiką, taigi, ir į politinius procesus šalies viduje.

— Štai, sakai, yra 20 Rusiją palaikančių šalių. O kiek jų balsai svarūs „Egmont“ ar FATF?

— „Egmont“ sprendimai priimami ne bendru balsavimu, o juos skelbia pirmininkas, išklausęs visų šalių nuomones, leisdamas pasisakyti ir svarstomai šaliai. Dabar pirmininkė yra iš Lenkijos. O Lenkija ganėtinai kritiškai vertina dabartinę Rusijos politiką ir palaiko Ukrainą. Žinoma, užšaldyti Rusijos narystę „Egmont“ priežasčių buvo ir anksčiau. Tiesiog dabar štai taip susidėliojo žvaigždės.

FATF istorija šiek tiek kitokia. Ten 2019 metais buvo atliktas monitoringas ir vertintojai specialistai Rusiją įvertino gan gerai. Tai leido Rusijai būti ne juoduosiuose, ne pilkuosiuose sąrašuose, o būti tarp šalių, kurios pavyzdingai vykdo FTAF rekomendacijas. Kas dabar vyksta? Dabar Ukraina ir kitos šalys kalba apie tai, kad nuo karo pradžios, o gal net ir anksčiau, padėtis dramatiškai pasikeitė. Rusijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema degradavo dėl įvairiausių priežasčių. Putinas viešai pripažino, kad Rusijos valstybė finansavo PKK „Wagner“, kurią daug šalių pripažino teroristine, ką daugelis, žinoma, gali įvertinti kaip terorizmo finansavimą. Rusija plečia ekonominius kontaktus su juoduosiuose sąrašuose esančiu Iranu ir Šiaurės Korėja, ir dar su nemažai šalių, kurios FATF kovos su pinigų plovimu rekomendacijas vykdo, švelniai tariant, nenoriai.

Na, ir naujausios istorijos su kriptovaliutų sandoriais, kuriuos organizavo Rusijos kriptovaliutų biržos, eina iš paties Maskvos centro, iš Moscow City ir kurie, labai tikėtina, susijęs su HAMAS finansavimu. Akivaizdu, tai nesustiprins Rusijos pozicijų jos įtraukimo į juodąjį FATF sąrašą svarstyme.

Tačiau svarbu, kad sprendimas dėl FATF rekomendacijų įvykdymo peržiūrėjimas turi būti procedūriškai nepriekaištingas. Rusija  — svari FATF pavyzdžiu sukurtos Eurazijos kovos su nusikalstamu būdu gautų pajamų ir terorizmo finansavimu grupės (EAG) narė. Be tradicinių Rusijos palydovų — Baltarusios, Kazachstano, Kirgizijos, —  ten yra ir Kinija bei Indija. Suprantama, šių dviejų šalių balsai įtakingi tarptautinėje arenoje. Todėl sprendimas įtraukti Rusiją į FATF juodąjį sąrašą turės pereiti per EAG ar bent jau į šios grupės narių nuomonę turės būti atsižvelgta.

— O kiek laiko tam turi FATF ar ta regioninė grupė?

— Regioninė grupė veikia darniai su Rusija, todėl ji to nedarys. Manau, FATF nariai gali pradėti savo lygiagretų monitoringą. Su procedūriniais FATF klausimais nesu labai gerai susipažinęs — ten leidžiami tik Rosfinmonitoringo ir finansinių žvalgybų atstovai, o nekomercinės organizacijos ten nedalyvauja. Tačiau matau, kad tam tikrų sunkumų įtraukti Rusiją į juodąjį sąrašą yra. Jie būtent procedūriniai, juridiniai, neleidžiantys to įvykdyti iš karto, spragtelėjus pirštais.

— Minėjai HAMAS kriptofinansavimą iš „Moscow City“. Galima detaliau, kokia tai istorija?

— Ši paslaptinga istorija verta atskiro pasakojimo. Wall Street Journal pažiūrėjo HAMAS palaikančių organizacijų kriptopinigines, ir nustatė, kad dalis lėšų perėjo ilgą laiką Moscow City veikusią garsią Rusijos biržą Garantex. Biržai taikomos JAV sankcijos. Biržos istorijoje yra ir paslaptinga vieno iš jos savininkų mirtis Dubajuje, ir šios biržos perėjimas į kontrolę žmonių, susijusių su „Rosneft“ saugos tarnyba — buvusiais Rusijos specialiųjų tarnybų karininkais.

– O Rusija iš viso bus FATF ir „Egmont“ svarstymuose, kai ją iš ten šalins?

— Rusijos narystė FATF pristabdyta 2023 metų vasarį, būtent per karo metines. Lig tol buvo apribota Rusijos narystė „Egmont“ grupėje. Atitinkamai, Rusija gali dalyvauti globalioje kovos su pinigų plovimu veikloje tik per regionalines grupes — ji yra vienos iš jų, EAG, narė, ir prašosi stebėtojos statusu į analogiškas Azijos ir Afrikos grupes. Iš kitos grupės Rusiją išbraukė dėl pasitraukimo iš Europos Tarybos. Prie Eurpos Tarybos veikia organizacija Moneyval, užtikrinanti Europos Tarybos šalių-narių finansų žvalgybų komunikavimą. Iš Europos Tarybos pašalinus Rusiją, buvo pristabdyta jos narystė Moneyval. Tai irgi atsiliepė Rusijos svoriui tarptautinėje kooperacijoje. Pasitraukimas iš Europos Tarybos ir Moneyval — tai dar viena ištraukta plyta iš pamato, laikiusio Rusiją [patikimų] šalių tarpe.

Ir, žinoma, ilgai stebint, kokia sparta tos plytos iš fundamento traukiamos, supranti, kad Rusijos įtraukimo į FATF juodąjį sąrašą tikimybė kasdien vis didesnė ir didesnė.

Manau, kažkuriuo momentu tai bus tiesiog emocinis sprendimas. Jei įvyks kokia nors nauja Buča, tai gali nutikti ganėtinai netikėtai.

— Tikriausiai, kai ir jeigu Rusiją pašalins iš tarptautinių organizacijų, kurios įpareigojo ją kovoti su pinigų plovimu, Rusijoje šioje srityje bus naudojamas žinomas principas „draugams viskas, priešams — įstatymas“. Tai yra, elitui plauti pinigus bus paprasčiau, užtat visa represinio finansų aparato galia užgrius eilinius finansinių procesų dalyviu. O kaip manai tu? Ar Rosfinmonitoringą išvis uždarys kaip nereikalingą ir Rusijos finansuose įsigalės visiška palestinizacija?

— Man atrodo, Rusijos valdžiai dabartinėmis sąlygomis ne tiek daug išgyvenimo strategijų ir likę. Matome, kad dabar stiprėja stambių ir vidutinių įmonių kontrolė.

Įkandin vidutinio verslo gali pasekti smulkusis verslas ar mikroįmonės. Štai į YouTube blogerius, kurie buvo registruoti kaip individualus verslas ir mokesčių nemokėjo dabar mokesčių inspekcija žvelgia kaip į savo interesų objektą. Atitinkamai, pinigai jų sąskaitose užšaldomi, keliamos baudžiamosios bylos, renkamos mokesčių nepriemokos. Tai yra, visa sistema dirba taip, kad valstybė gali kontroliuoti eilinio piliečio finansus. Valstybei jau prieinama finansinė informacija, informacija apie piliečių skrydžius — manau, kad skaitmeninė asmens kontrolė finansų požiūriu greitai bus panaši į Kinijos arba visiškai ją atitiks.

— O Rosfinmonitoringas tokioje sistemoje išliks ar ne? Jis gi buvo sukurtas tam, kad Rusiją išbrauktų iš juodojo FATF sąrašo, tačiau iš karto ėmėsi audringos veikos, ir dėl to bankai privalo informuoti jį apie bet kokias finansines operacijas, kurių suma viršija 10 000 dolerių rubliniu ekvivalentu. Absoliučiai visi bankai jau ilgiau nei du dešimtmečius finansinei žvalgybai teikia šią informaciją. Kaip manai, šis reikalavimas bus atšauktas ar paliktas?

— Taip, iš finansinių ir nefinansinių institucijų į Rosfinmonitoringą plūsta tiesiog kalnai duomenų, kartais netgi viena ir ta pati informacija ateina iš kelių organizacijų ateina vienu metu. Pavyzdžiui, lizingo sutartį sudaranti lizingo kompanija ir bankas, per kurį ši operacija atliekama: šių dviejų organizacijų specialistai į Rosfinmonitoringą siunčia informaciją apie tai, kad kažkas paėmė mašiną lizingu. Ką Rosfinmonitoringas su informacija veikia, neaišku. Dažniausiai su juo netgi atgalinio ryšio jokio nėra. Ir netgi Rosfinmonitoringo informavimo slenksčio padidinimas, procesui kritiškai nepaveiks, nes jis labai stipriai formalizuotas ir su kova prieš pinigų plovimą niekaip nesusijęs.

Kitas reikalas — tavo klausimas, kas nutiks su Rosfinmonitoringu iš principo. Manau, netgi jei Rusija pateks į juodąjį FATF sąrašą, FATF rekomenduojama komplaenso vis viena liks, nes Rusija yra regioninės EAG grupės narė. Jeigu Rusija nori visiškai užmerkti akis į kovą su pinigų plovimu ir sistemą sugriauti taip, kad vėliau nebūtų įmanoma jos atkurti, tai, manau, kad tai yra kelias į niekur. Ir man atrodo, Rusija maksimaliai ilgai, negailėdama resursų kovos, kad iš pilkojo ir juodojo sąrašo grįžtų atgal į baltą zoną.

Visoje šioje temoje reikia nepamiršti interesų konkretaus Rusijos piliečio, kuris jus kančias skausmą, nepatogumus, diskomfortą. Suprantama, kad kolektyvinę kaltę kažkokiu būdu galima išplėsti visiems rusams, tačiau nemanau, kad, kokia nors bobulė, iš anūkės studentės Čekijoje negavusi perlaidos, kaip nor susijusi su karo palaikymu. Tiesiog būti baudžiamam pagal pasą, man atrodo, nelabai racionalu ir nelabai teisinga. Todėl toks Rusijos blacklintingo formatas, žinoma, darys didelę pašalinę žalą. Ir ta žala daug kuo bus netgi reikšmingesnė nei Rusijos įtraukimo į juodąjį sąrašą tikslai, kurių siekia Vakarų šalys ir Ukraina.

republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.