Provokuojantis scenarijus. „Duoti Putinui 5 dienas“ (1)
„Urve vyksta tikrai velniškas branduolinio scenarijaus pumpavimas.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas draugystę su Putinu pavadino didžiausia klaida jo gyvenime. Tačiau ponas Schröderis to neįvardijo. Ir ponia Merkel tylėjo. Ir – ką čia slėpti? – Obama taip pat tyli apie savo reikalus su Medvedevu. Pirmaujančios Vakarų šalys turi pripažinti, kad jos yra kolektyviai atsakingos už tai, kad tame kolektyve Putinas išsitiesė ir, užsitraukęs nacių tvarstį, ėmė švaistytis branduoliniais grasinimais. Argumentas, kad „mes su jais tik darėme verslą ir kas galėjo pagalvoti, kad jie pelną pavers fašistiniu revanšizmu“, nepriimtinas. Jūs esate politikai, jums taikomi kiti reikalavimai. Kas leidžiama Muskui, neleidžiama Obamai.
Arba Bidenui. Nekalbėkime apie Trumpą: jis ne politikas, o verslininkas. Zelenskis pakvietė jį į Ukrainą, kad „per 24 minutes“ įrodytų, jog neįmanoma sustabdyti karo „taip pat“, tačiau jis, kaip ir tikėtasi, atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šis vizitas sukels „interesų konfliktą“. Kieno? Kremliaus? Apskritai, Trumpas yra verslininkas ir sukčius, vadinkit tai kaip norit. O jei politikas, tai tada ir Solovėjus – šventa tiesa, o Putinas jau savaitę šąla šaldytuve. Štai kodėl žmonės Kremliuje netolygiai kvėpuoja galvodami apie raudonplaukį, nes tikrai žino: su juo galės išlįsti iš kilpos, kurioje tvirtai įstrigo sistemos gerklė. Gerai turėti politinę sektą: KLDR jie meldžiasi Kimui, oloje meldžiasi Putinui, MAGA sekėjai meldžiasi savo lyderiui rudu snukiu. Net Simonian pradėjo kažkuo teptis, kad pasiektų tą patį atspalvį.
Tačiau vienas klausimas persekioja jautrius vaikinus: o kas, jei Trumpo valdžios nepavyks atgaivinti? Žinoma, dabar jis pirmauja net ir svyruojančiose valstijose, tačiau apklausos yra nepatikimi dalykai. Gyvenimas rodo, kad iš tikrųjų viskas pasisuka proto link. Nors ne visada. Ir todėl brigada ruošiasi nepalankiems pokyčiams. Kremliuje surengtas „Hamas“ puolimas gerai atitraukė dėmesį nuo Ukrainos, nors Bidenas nepasidavė ir sujungė abi istorijas į vieną, aiškiai apibrėždamas, kieno ausys kyšo kurstydamos abu karus ir kas taip meistriškai drebina visatą.
Bolševikų sistema turi didžiulę patirtį. Valdant sovietams klestėjo ir kvepėjo arafatai ir fideliai, baskų teroristai ir airių armija. Ir tada, žlugus SSRS, jie visi kažkur dingo. Ir net Arafatas prabilo kaip taikos balandis. Putinas yra kandis revanšistas, nutukęs ant Andropovo megztinio vilnos ir iš ten išlindęs. Ir svarbu suprasti ne tik jo mąstymo būdą, bet ir ryžto laipsnį veiksmuose. Pasaulis neįvertino jo sugebėjimų įsiveržti į Ukrainą, užliūliuotas propagandos lopšinės: „Putinas nerizikuos, jis bailys, žmonės sukils ir išmes šią kliką“. Tačiau jis surizikavo ir ginkluota fašistų banda nuėjo į Ukrainą žudyti. Putinas, kaip niekas kitas, žino tikrąją Sovkopiteko prigimtį: už nedidelę naudą šis pelkės individas nužudys net savo motiną. O mama taip pat mielai, už tam tikrą mokestį, palaidos sūnų. Taigi viskas sąžininga. Šlykštūs santykiai? Žinoma. Bet Putka jums neturi kitos populiacijos. Tai vyksta nuo kūdikystės. Štai kodėl jis išsiuntė juos kovoti, prieš tai išrengęs: bėgioti po apkasus nuogiems už mitinius tris šimtus tūkstančių rublių buvo labai įdomu. Jei nesusidurs su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronu. O jei susidurs, tai reiškia likimas. „Prizo“ sektorius laukia: mamai laimikis - kilogramas koldūnų, o tu, Vaniokai, lįsk į maišą.
Jau šiandien aišku, kad Putinas pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir nusprendė, kad paprasčiau imituoti populiariąją meilę ir ištempti ją ant kelmo, nes tai yra gelžbetonio teisėtumo pagrindas. Ir jam nerūpi, ką ten kniaukia Vakarai, nes būtent su juo ir prasidės pagrindinis susidorojimas. Viskas, kas šiandien neskraido, bus baigta per ateinančius pusantrų metų. Putinui daug nereikia: jei bent keliolika raketų su 6 kovinėmis galvutėmis pasieks savo tikslą, bus tokie fejerverkai, kad bet kuris „aš rusas“ mirtį sutiks su gilaus pasitenkinimo jausmu. Jau dabar urve vyksta tikrai velniškas branduolinio scenarijaus pumpavimas.
Šamanas rėkia, Solovjovas isterikuoja, Guruliovas murma, Karaganovas kaukia. Ir tai neskaičiuojant Medvedevo išsišokimų. Dabar sistema pradės konsoliduotis aplink lyderį, jį laižyti ir dengti bronziniais dažais, kad jis atrodytų monumentalus, kaip nėščias dramblys. Ir šį nėštumą turės išspręsti branduolinis karas, kaip paskutinis atpildo veiksmas. Nes Izraelis nušluos „Hamas“ nuo žemės paviršiaus, o Vakarai Ukrainos vis tiek neatsisakys. Be to: prie kolektyvinių Vakarų prisijungs tautiečiai žydai, kuriems bus įdomu išplėšti Kremliaus ausis, kyšančias iš užpakalio. Ir pas draugą Xi nenuskuosi: mažoji panda jau krypsta veidu į San Franciską, kur saldžiai čiulbės su nekenčiamu dėde Semu. Kas dar ten liko? Storulis vyrukas, grasinęs paleisti branduolinį šūvį Izraeliui? Bet tai yra demonstravimas, jis tikrai nėra kvailys ir savo zombių fabriku nerizikuos. Tačiau berniukai neturi kur trauktis. Už nugaros yra sistema, kurią sukūrė tėvai ir seneliai. Taigi berniukai tikrai pataikys. Tiesiog įsitikins, kad gerai pasiruošė.
Kad išvengtų planetos katastrofos, Vakarai privalo paskelbti banditų kontrolę jau dabar, nelaukdami, kol jie bus pasirengę tiesioginei konfrontacijai. Pavyzdžiui, duoti Putinui 5 dienas išvesti visus savo dalinius iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Jei JT prasidės kauksmas, JAV gali sustabdyti savo narystę šioje keblioje organizacijoje arba net pasitraukti iš jos, o po to paprašys JT būstinės pasitraukti. Galės persikelti į Gazos Ruožą. Arba į Maskvą - nesvarbu. O jei plikis per nurodytą laikotarpį nepašalins savo niekšų minios, JAV ir JK, kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, gali duoti tokį niokojantį smūgį rusų pozicijoms, po kurių karas Ukrainos teritorijoje gali būti baigtas dislokavus NATO taikos palaikymo kontingentą.
Taip, tai provokuojantis scenarijus. Ir jis gali būti įgyvendintas jau dabar, nes šiandien berniukai vargu ar yra pasirengę iš tikrųjų paspausti branduolinį mygtuką. Jie žino, kas skraido, o kas ne. Po kokių šešių mėnesių Rusijos Federacija gali sukelti branduolinį smūgį. Bet ne dabar. Šiandien „Putlo“ nėra atkurta, o pati sistema svyruoja. Tai yra tas pats galimybių langas, kai galima susigrąžinti Ukrainą su mažesne branduolinės isterijos ir plataus masto klaidinimo rizika – vien dėl to, kad sistema berniukams yra brangesnė. O praradus Ukrainą, jai teks pašalinti plikę ir pakeisti retoriką, dar kartą apsimetus taiką mylinčiomis avelėmis. Žinoma, šiuo velnių pulku jau niekas nepatikės, bet pokariu galima padaryti viską, kad imperija palaipsniui suskaldytų. Bet tai tik tuo atveju, jei šiandien bus parodyta politinė valia ir rasti plieniniai kiaušiniai.
Apie tai rašo Aleksandras Sotnikas, dar žinomas kaip Saša Sotnik, Rusijos opozicijos televizijos laidų vedėjas, interneto kanalo „Sotnik-TV“ kūrėjas.
