|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1996 metais prasidėjo Kosovo išlaisvinimo armijos pilietinis karas kartu su albanų karinėmis formuotėmis prieš Serbijos ir Jugoslavijos karinius dalinius. Keletą metų padėtis tik komplikavosi: tarptautinė bendruomenė užfiksavo daugybę Jugoslavijos kariuomenės karo nusikaltimų, represijas prieš albanų gyventojus ir Belgrado nenorą nuolaidžiauti. Visa tai lėmė, kad 1999 metų kovo 24 dieną NATO pajėgos pradėjo Sąjungininkų pajėgų karinę oro operaciją – Jugoslavijos bombardavimą, o Kosovas pateko į JT kontrolę.
Šiandien situacija kitokia, nes Kosovo suverenitetą pripažįsta daugiau nei 100 JT valstybių narių, o šalis yra potenciali kandidatė įstoti į ES.
Ir nors šis konfliktas šiuo metu yra įšaldytas, tarp Kosovo ir Serbijos periodiškai kyla ginkluotų konfrontacijų. 2022 ir 2023 metais įtampa tarp šalių palaipsniui didėjo.
„Situacijai išjudinti Rusija gali panaudoti Kosovą. Įvykiai ten gali sprogti bet kurią akimirką. Tačiau Serbijos parama iš Rusijos nėra visiška, Serbijos visuomenė labiau žvelgia į Europą. Todėl tai gali būti provokacijos, bet ne galingas karas. Tačiau pablogėjimas gali paveikti daugelio, ypač JAV, interesus, nes daugelio interesai ten susieti“, – sako ekspertas Mychailo Žirochovas.
Bet serbai nėra suinteresuoti ginkluotu konfliktu. Nepaisant to, kad Vakarų žiniasklaida siūlo „Krymo scenarijų“, pagal kurį serbai, remiami Kremliaus, pasiųs „žaliuosius žmogeliukus“, kad įtvirtintų šiaurės Kosovo kontrolę, to tikimybė nėra didelė.
Įšaldytas konfliktas Kipre tęsiasi dešimtmečius. Jo priežastis – Kipro graikų ir Kipro turkų etniniai skirtumai. Vieni norėjo susijungti su Graikija, kiti norėjo išsiskirti į dvi dalis: turkišką ir graikišką.
Siekdama išspręsti konfliktą 1964 m., JT saloje dislokavo taikos palaikymo kontingentą. Ir jis ten išbuvo dešimt metų. 1974 metais Graikija surengė perversmą Kipre, o atsakydama į tai Turkijos valdžia išsiuntė kariuomenę. Kitais metais Kipras buvo padalintas į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę.
Vėliau kai kurie ekspertai, ypač tuometinis Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko, pareiškė, kad „dėl Normandijos formato sutrikimo Ukraina gali susidurti su Kipro scenarijumi Donbase“. Tai yra amžinai neišspręstas konfliktas.
Konfliktas tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, remiamas JAV, vis dar yra „įšalimo“ stadijoje. Ir dar daugiau, šalys vis dar formaliai kariauja, 1953 m. pasibaigus Korėjos karui, taikos sutartis tarp jų taip ir nebuvo pasirašyta. Ir šis pavyzdys taip pat naudojamas projektuojant Ukrainos ir Rusijos karą. „Korėjos scenarijus“ Vakaruose vertinamas kaip galimas būdas įšaldyti Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą.
Tačiau, atsižvelgiant į nuolatines KLDR grėsmes, vargu ar kas gali pasakyti, kad padėtis regione yra išspręsta ir stabili. Šiuo metu ne tik Kinija, bet ir Rusija padeda Šiaurės Korėjai plėsti savo karinius pajėgumus, leidžiančius Pchenjanui išvengti sankcijų.
Be to, tarp Indijos ir Pakistano vyksta ginčas dėl Kašmyro. Ji tęsiasi nuo 1947 m. ir pasižymi trumpų paliaubų, paūmėjimų ir provokacijų laikotarpiais.
Pagrindinė įšaldytų konfliktų rizika yra ta, kad jie tęsiasi metus ir dešimtmečius, o kai kurios šalys, galbūt trečioji valdžia, gali juos panaudoti provokacijai. Ukrainos teritorijų atveju įšaldymo galimybė visada egzistavo beveik dešimt metų. Tačiau skirtingais laikais Ukrainos visuomenė tam priešinosi. Pagrindinis argumentas – dalies piliečių palikti okupantui įkaitais neįmanoma.
„Prisiminkime Steinmeierio planą, kai buvo kalbama apie sąlyginių dviejų Ukrainų kūrimą pagal Šiaurės ir Pietų Korėjos principus“, - prisimena Mychailo Žirohovas.
„Manau, kad tada tuometinis Ukrainos prezidentas Porošenka ir jo administracija buvo labiau linkusi į šį variantą. Tačiau visuomenė to nepriėmė. Kaip tai galima patiekti žmonėms, kurie šiame kare neteko giminių ir draugų? Tai bus sprogimas. Kas planuoja išlaikyti valdžią, tai supranta. Todėl aš nežinau, kaip galima grynai techniškai įgyvendinti šį įšaldymo planą. Vakarų politikai gali reikalauti tokio plano. O užkulisiniai procesai akivaizdžiai vyksta“.
Vienas iš jų – jau minėtas buvusio NATO generalinio sekretoriaus Rasmusseno siūlymas priimti Ukrainą į NATO neokupuotų teritorijų ribose. Ekspertas pastebi: buvę aukšti pareigūnai po atleidimo dažnai išsako savo išskirtinę poziciją, kuri gali nesutapti su oficialiąja. „Galbūt jie išbando visuomenės, ypač Vakarų visuomenės, reakciją. Bet bet kurią akimirką galima pareikšti, kad tai yra asmeninė Rasmusseno nuomonė“, – priduria Žirohovas.
Be to, vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas stengiasi, kad konfliktas neįšaltų. Priminsime, kad neseniai jis parašė rubriką „The Economist“. Joje jis rašo, kad karas „pamažu virsta pozicine forma“, o norint jį įveikti, Ukrainai reikia įgyti oro pranašumą. Tai yra, pabrėžia Zalužnas, dabartinė situacija fronte apibrėžiama kaip tam tikra pauzė, kurią kiekviena iš šalių gali panaudoti savo naudai.
