Kaip atrodo Veneros paviršius. Vienintelės kada nors šioje planetoje padarytos nuotraukos (Foto, Audio)  ()

Iš viso Veneros paviršiuje apsilankė 8 įrenginiai, tačiau jie negalėjo ilgai veikti itin ekstremaliomis sąlygomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Veneros dydis, sudėtis ir savybės yra labai panašios į Žemės. Tačiau yra didelių skirtumų tarp dviejų netoliese esančių Saulės sistemos planetų. Veneroje gyvybės nėra, temperatūra itin aukšta, o planetos atmosfera pripildyta nuodingų medžiagų.

Nors Veneroje neseniai buvo aptiktas deguonis, jis skiriasi nuo to, ką kvėpuojame Žemėje. Iki šiol Veneros paviršių pavyko aplankyti tik 8 zondams, kurių dėka mokslininkai turi unikalių nuotraukų. Šios nuotraukos yra vienintelės iki šiol, parodančios, kaip atrodo antrosios nuo Saulės planetos paviršius, rašo „ScienceAlert“.

Tanki toksiška Veneros atmosfera sukuria stiprų šiltnamio efektą, dėl kurio saulės šiluma negrįžta atgal į kosmosą, todėl planetos paviršiaus temperatūra yra vidutiniškai 464 laipsniai Celsijaus.

Be to, Veneroje yra didžiulis atmosferos slėgis, kuris yra 100 kartų didesnis nei slėgis Žemėje. Tokiomis sąlygomis erdvėlaiviams labai sunku „išgyventi“. Ir vis dėlto buvo tokių įrenginių ir jie sugebėjo surinkti unikalius duomenis iš karštos planetos paviršiaus.

1961–1984 metais buvusi SSRS į Venerą išsiuntė 16 erdvėlaivių, vykdydama programą „Venera“. Pirmasis prietaisas, sėkmingai patekęs į planetos atmosferą buvo „Venera-3“, ir tai įvyko 1966 m. O po ketverių metų, 1970 m., „Venus-7“ tapo pirmuoju įrenginiu, kuris sugebėjo nusileisti planetos paviršiuje.

 

Iš viso Veneros paviršiuje apsilankė 8 zondai, tačiau nei vienas jų ilgai neatlaikė aplinkos sąlygų ir šie zondai dirbo ne ilgiau nei 2 valandas. Ilgiausiai – 110 minučių – dirbo „Venera-12“.

 

„Veneros“ programos instrumentų dėka mokslininkai šiandien turi vieninteles Veneros paviršiaus nuotraukas, taip pat čia įrašytus garso duomenis. Visų pirma, vaizdus padarė zondai „Venus-9“, „Venera-10“, „Venera-13“ ir „Venera-14“, o paskutiniai du zondai užfiksavo planetos garsą.

Neseniai mokslininkai kai kuriuos iš šių vaizdų apdorojo pasitelkdami šiuolaikines technologijas, todėl buvo gauti gana įdomūs Veneros vaizdai.

 

Šiose nuotraukose pavaizduota „auksinė“ planeta. Ši spalva yra saulės šviesos, prasiskverbiančios per Veneros debesis ir apšviečiant jos paviršių, rezultatas. Tuo pačiu metu akmenys planetos paviršiuje turi tamsiai pilką atspalvį.

Kadangi Venera labai panaši į Žemę, dabar mokslininkai nori ją nuodugniau ištirti. Tokie tyrimai padės suprasti, kodėl tolimoje praeityje dvi planetos pasuko skirtingais evoliucijos keliais, kai Žemė tapo tinkamu gyventi pasauliu, o Venera – ne.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(24)
(1)
(23)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()