Rusijos Europos kaimynės uždaro sienos kirtimo punktus. Norvegija ir Suomija jau žengė tokį žingsnį. Vokietija uždaro savo konsulinius centrus Rusijos miestuose.

„Focus“ išsiaiškino, kas lėmė tokius sprendimus ir kokios bus pasekmės ateityje.

Suomija dėl nacionalinio saugumo nuo lapkričio 30 dienos uždarė visą sausumos sieną su Rusija. Priežastis – didžiulis migrantų srautas iš Rusijos Federacijos, grasinantis destabilizuoti politinę situaciją NATO šalyse.

Rusijos ir Suomijos sienos ilgis yra šiek tiek daugiau nei 1300 kilometrų. O šioje vietoje yra aštuoni patikros punktai, pastarosiomis savaitėmis veikė tik vienas – Raya-Jooseppi, esantis už poliarinio rato Laplandijoje. Bet dabar jis taip pat uždarytas. Bent iki gruodžio 13 d. Prašyti prieglobsčio galima tik oro uoste arba uoste.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo sako, kad dėl prieglobsčio prašytojų padaugėjimo kalta Rusija. „Akivaizdu, kad jiems padedama, – praėjusią savaitę sakė premjeras. – Rusijos pasieniečiai aiškiai pakeitė savo procedūras ir leidžia kirsti sieną asmenims su negaliojančiais dokumentais“. Ir tai gali būti „bausmė“ už tai, kad šalis nusprendė prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso po to, kai 2022 metais prasidėjo visapusiška Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą – 2023 metų balandžio 4 dieną šalis įstojo į NATO, tapo 31-ąja Aljanso nare.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat įsitikinęs, kad Rusija naudojasi migracija kaip spaudimo Europai įrankiu.

Veiksmai Rusijos interesų labui

Padėtis Rusijos ir Suomijos pasienyje ėmė aštrėti vasaros pabaigoje. Tada buvo kalbama apie migrantų grupes, norinčių kirsti sieną pėsčiomis, be reikalingų dokumentų, atsiradimą. Dažniausiai Afganistano, Pakistano, Sirijos, Jemeno, Maroko ar Kenijos piliečiai pareiškia, kad nori parašyti prieglobsčio prašymą. Iš pradžių pasieniečiai atsakė formaliai – sieną kirsti galima tik transporto priemonėmis.

Vėliau pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti organizuotas dviračių dalijimas iš mikroautobusų prie Rusijos sienos. Migrantai užlipo ant jų ir nuvažiavo į perėjimo punktą. Reaguodama į tai, Suomija oficialiai uždraudė dviračiais kirsti sieną, įrengė betoninius užtvarus.

Kiekvieną mėnesį prieglobsčio prašytojų daugėjo. Vietinės pasienio tarnybos duomenimis, vieną lapkričio dieną prieglobsčio prašytojų buvo iki 160. Viename iš kontrolės punktų jiems net teko panaudoti ašarines dujas prieš sieną bandžiusį prasiveržti migrantą.

Suomijos vyriausybės atstovai bandė kalbėtis su Rusijos puse, tačiau nesėkmingai. Užtat pačiame pasienyje suomių pasieniečiai užfiksavo vaizdą, kai rusai stūmė grupes migrantų iš savo teritorijos ir uždarė už jų vartus.

O tai komplikuoja situaciją, nes Suomija dėl humanitarinių priežasčių negali palikti žmonių šaltyje. O vienos grupės praleidimas reiškia, kad atsiras naujų. Filmuota medžiaga apie pasienyje šąlančius žmones, ypač jei tarp jų yra vaikų, sukels net suomių pasipiktinimą ir gali sukelti politinę krizę.

„Kad neišleistų papildomų pinigų, suomiai priversti atsisakyti deklaruojamų darbo su migracijos srautais normų, nors prieš tai ES šalys šimtmečius kūrė išorinių socialinių garantijų normas atvykstantiems į šalį ir prašantiems prieglobsčio. Paaiškėjo, kad kalbant apie pavienius ir laipsniškus atvejus, sistema veikia, bet kai migrantų srautai tampa dideli, tai virsta problema“, – sako analitinės analizės programos „Tarptautinė ir vidaus politika“ ekspertas Ihoris Tyškevičius.

Jis įsitikinęs, kad kitame etape gali šiek tiek padidėti įtampa visuomenėje, išaugti dešiniosios nuostatos ir vidaus politinio pobūdžio problemos.

„Šiame procese yra du komponentai. Pirmasis yra Rusijos Federacijos idėja. Antrasis yra kitas jos vykdytojas, tai yra Baltarusija, - tęsia analitikas. - Baltarusija gavo keletą svarbių signalų iš savo kaimynų ir Kinijos, kad Lukašenka turėtų baigti konfrontacijos temą. Ir dėl to pastaraisiais mėnesiais sumažėjo bandymų kirsti sieną su Lenkija. Bet tie atvykę migrantai turėjo kažkur išvykti. Kai kurie sulaikyti migrantai sako, kad bandė išvykti per Baltarusiją, bet buvo informacijos, kad jie gali kirsti Suomijos sieną. Tai yra grynai Rusijos pozicija ir Baltarusijos srautai, kurie šiandien persiorientavo į Rusijos ir Suomijos sieną“.

Kažkas panašaus jau įvyko Baltarusijoje

Krizė prie ES sienos – ne pirmas kartas. Rusija ir anksčiau bandė surengti hibridines atakas prieš Europos Sąjungos šalis.

2021 metų vasarą ir rudenį Baltarusija panašų testą surengė Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. Tada pasienyje pasirodė daugybė atstovų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantai tvirtino, kad juos lydėjo ir netgi skatino vykti Baltarusijos pasieniečiai. Vėliau paaiškėjo, kad migrantai į Baltarusiją buvo atgabenti specialiais skrydžiais, dalis jų pasirinko keletui mėnesių pasilikti prie Baltarusijos sienos, dalis grįžo į tėvynę. Sunku pasakyti, ar tokie lėktuvai atvyks į Rusiją.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (1)