Pagal dvišalį susitarimą JAV galės įvežti savo karius ir ten laikyti karinę techniką, ginklus ir amuniciją. Jau paruoštas „planas B“ Rusijos ginkluoto išpuolio atveju ()
Suomijos žiniasklaida: susitarimas su JAV gali būti didesnė saugumo garantija nei narystė NATO.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos ir JAV bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas, suteikiantis JAV kariuomenei teisę patekti į nacionalines bazes ir laikyti karinę įrangą bei ginklus Suomijos teritorijoje, pagrindinėje Suomijos žiniasklaidoje vadinamas „planu B“ Rusijos ginkluoto išpuolio atveju, ypač jei įvyktų NATO skilimas.
Tačiau susitarimo priešininkai tvirtina, kad susitarimas riboja šalies suverenitetą ir tarnauja JAV interesams.
„Suomija šiuo metu yra gerai apsaugota. Ginsimės ne patys, o kartu su NATO ir JAV“, – vyriausybei patvirtinus bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su JAV paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
„Stipri pačių suomių krašto apsauga, narystė NATO, DCA sutartis ir dalyvavimas Jungtinės Karalystės vadovaujamose Šiaurės ir Baltijos šalių daugiašalėse jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF) yra dabartiniai Suomijos nacionalinio saugumo ramsčiai“, – sakė politikas.
Iki Rusijai užpuolant Ukrainą ir Suomijos įstojimo į NATO vienas iš šių ramsčių taip pat buvo „geri santykiai su rytine kaimyne“, t. y., Rusija – pažymėjo Suomijos žiniasklaida.
JAV ir Suomija sudarė gynybos susitarimą
DCA gruodžio 18 dieną Vašingtone pasirašė Hakkanenas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Tikimasi, kad Suomijos parlamentas galutinai patvirtins dokumentą 2024 m. pavasario pradžioje.
Pagal dvišalį susitarimą JAV galės įvežti savo karius į Suomiją ir ten laikyti karinę techniką, ginklus ir amuniciją.
Amerikos sausumos, oro ir jūrų pajėgos turės 15 teritorijų, oro uostų ir jūrų uostų įvairiose šalies vietose – nuo Suomijos įlankos pietuose iki Laplandijos šiaurėje, nuo Botnijos įlankos vakaruose iki beveik iki Karelijos rytuose. Kaip pažymėjo „Helsingin Sanomat“, tokių zonų prie sienos su Rusija dėl „apdairumo“ nebus.
Šiuo metu amerikiečių pajėgų skaičius ir jų buvimo vieta nėra viešinami.
Suomijos žiniasklaida apie DCA susitarimą
„DCA yra gyvybės draudimo sutartis, svarbesnė už NATO“, – komentavo dienraštis „Iltalehti“, taip pat pabrėždamas, kad tai solidus „planas B“ arba „gelbėjimosi ratas“, jei Donaldas Trumpas, anksčiau paskelbęs apie galimą JAV pasitraukimą iš NATO, sugrįžtų į Baltuosius rūmus.
„Helsingin Sanomat“ vertinimu, amerikiečiams visa Skandinavija yra vienas esminių regionų. Dėmesys skiriamas ne tik JAV tikslams, susijusiems su patekimu į strateginę Arkties zoną, bet ir dėl ilgalaikio atgrasančio NATO rytinio flango užtikrinimo – taip pat siekiant interesų kitose pasaulio dalyse.
Sutartis taip pat turi savo priešininkų šalyje. Suomijos taikos judėjimas (Rauhanliito) teigė, kad DCA yra „reikšmingas žingsnis kariniame bendradarbiavime su užsienio jėga ir peržengia bendradarbiavimo su NATO rėmus“.
Neseniai dėl panašių susitarimų susiderėjo Švedija ir Danija, o anksčiau ir Norvegija, visa Skandinavijos teritorija, Baltijos jūra ir dalis Arkties zonos bus svetimos jėgos veikimo laukas, o tai padidins įtampą tarp šalių, turinčių branduolinį ginklą (JAV ir Rusijos). Suomijos kaip taikdarės galimybės bus sumenkintos, pabrėžiama daugiau nei prieš šimtmetį įkurtos Rauhanliito sąjungos pareiškime.
„Suomija – iš pradžių įstodama į NATO, o dabar per dvišalę sutartį su JAV – tapo Vašingtono strategijos įgyvendinimo įrankiu“, – komentavo parlamentaras Johannesas Yrttiaho iš Kairiųjų aljanso (VAS). Jau dabar – tęsė jis – apie Suomiją kalbama kaip apie šalį, esančią fronto linijoje. Jei įvyks supervalstybių susidūrimas, tai pirmieji pajus suomiai“, – perspėjo politikas.
JAV yra sudariusios DCA sutartis su daugiau nei 20 šalių, įskaitant Baltijos šalis ir Vidurio bei Rytų Europą.
