Nauji rekordai. 700 000 km/val. NASA erdvėlaivis ketina „nusileisti“ ant Saulės! ()
„Parker Solar Probe“ į Saulę skris rekordiniu atstumu ir rekordiniu greičiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pat savo paleidimo 2018 m., „Parker Solar Probe“ kasmet vis labiau artėja prie Saulės, o mokslininkai gauna naujų duomenų apie žvaigždėje vykstančius procesus. 2024 m. gruodžio 24 dieną NASA erdvėlaivis pasieks naujus rekordus: skries nuo Saulės vos 6,1 milijono km atstumu ir per viršutinį žvaigždės karštos atmosferos sluoksnį keliaus 700 000 km/val., greičiu, rašo France24.
„Parker Solar Probe“ yra pirmasis erdvėlaivis, praskridęs per išorinį Saulės atmosferos sluoksnį, vadinamą Saulės vainiku (korona). Tačiau gruodžio pabaigoje jis priartės prie Saulės ir praskris pro žvaigždę nuostabiu greičiu, ko dar niekas niekada nebuvo padaręs.
NASA prietaisas, pasieksiantis 700 000 km/val. greitį, yra greičiausias kada nors žmonijos sukurtas zondas. Kalbant apie kontekstą, tokiu greičiu Žemėje iš Tokijo (Japonija) į Niujorką (JAV) galėtumėte nuskristi vos per 1 minutę.
Saulės zondas tokį greitį galės pasiekti dėl gravitacinio manevro, atliekamo aplink Venerą. Tai yra, Veneros gravitacija leis NASA įrenginiui įgyti didesnį greitį ir patekti į norimą orbitą aplink Saulę.
2023 m. gruodžio 29 d. „Parker Solar Probe“ dar kartą arti praskriejo Saulę, o šiemet atliks dar 3 tokius praskridimus, o 2024 m. lapkričio 6 d. praskris Venerą ir gruodžio 24 d. pasieks du svarbius rekordus: atstumą ir greitį. Šio istorinio įvykio metu erdvėlaivis arčiausiai į Saulės vainiko nei bet kada anksčiau.
„Parker“ misijoje dirbantis mokslininkas Nooras Ruafi sako, kad istorinis erdvėlaivio skrydis pro Saulės vainiką gruodžio pabaigoje yra panašus į 1969 m. nusileidimą Mėnulyje. Mokslininkas mano, kad iš tikrųjų NASA aparatas ruošiasi „nusileisti“ ant Saulės.
Pagrindinis šios misijos tikslas – geriau suprasti vaikine vykstančius procesus ir pagaliau gauti atsakymą į klausimą, kodėl išorinė Saulės atmosfera (temperatūra siekia daugiau nei 1 mln. laipsnių Celsijaus) yra daug karštesnė nei žvaigždės paviršius (temperatūra apie 6000 laipsnių Celsijaus).
Mokslininkai taip pat nori geriau suprasti Saulės aktyvumą ir įminti kitas paslaptis, susijusias su Saulės vainiku. Pavyzdžiui, Saulėje susidaro saulės vėjas, tai yra įkrautų dalelių srautas, kuris smūgio metu gali sutrikdyti Žemės magnetinį lauką, o tai lemia geomagnetinių audrų atsiradimą. Tačiau šio vėjo greitis vaikine staiga padidėja ir siekia 400 km/s, tačiau kodėl taip nutinka, mokslininkai iki šiol nežino.
Saulės zondui „Parker“ praskriejus Saulę kiek didesniu nei 6 milijonų km atstumu, temperatūra priekinėje įrenginio dalyje sieks 1400 laipsnių Celsijaus. Bet šiluminis skydas apsaugos prietaiso įrenginius ir tai leis atlikti visus reikiamus tyrimus.
Priartėjimas prie Saulės 2024 m. gruodžio pabaigoje bus paskutinė galimybė NASA įrenginiui gauti svarbiausius duomenis apie Saulėje vykstančius procesus. Faktas yra tas, kad po šio istorinio priartėjimo prie žvaigždės „Parker“ niekada negalės skristi taip arti Saulės.
