Mokslininkai skelbia pavojų. Mėnulio ištekliai gali būti sunaikinti. Kokia priežastis ()
Astronomai mano, kad dešimčių zondų paleidimas į Mėnulį gali kelti pavojų moksliniams tyrimams ir sunaikinti vertingus išteklius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moksliniai tyrimai ir vertingų išteklių gavyba Mėnulyje gali žlugti, nes per ateinančius kelerius metus į Žemės Mėnulį bus paleista dešimtys erdvėlaivių. Šie prietaisai skirti tyrinėti Mėnulio paviršių, siekiant išgauti mineralų, vandens ir kitų išteklių, reikalingų nuolatinėms bazėms Mėnulyje sukurti.
Tačiau astronomai perspėja, kad neribotas noras tyrinėti Mėnulį gali padaryti nepataisomą žalą vertingiems mokslo objektams. Anot jų, grėsmė gali kilti gravitacinių bangų tyrimams, juodųjų skylių stebėjimui, gyvybės aptikimo tolimose planetose tyrimams ir kitiems tyrimams, rašo „The Guardian“.
Pasak Richardo Greeno iš Arizonos valstijos universiteto (JAV), mokslininkai nenori blokuoti bazių Mėnulyje statybos, tačiau yra tik kelios vietos, turinčios didelę mokslinę vertę. Ir reikia būti atsargiems statant kasyklas naudingiems ištekliams išgauti, taip pat Mėnulio bazes.
Tarptautinės astronomų sąjungos mokslininkų grupė šį mėnesį susitiks su JT pareigūnais, kad pradėtų derybas, kurios turėtų lemti griežtesnius teisės aktus dėl kosminės kasybos.
Greeno teigimu, Mėnulyje yra moksliniu požiūriu neįtikėtinai vertingų kraterių, kurie susiformavo prieš milijardus metų ir kurių saulės šviesa nepasiekia. Čia labai šalta ir tamsu. Šiuose krateriuose galima pastatyti infraraudonųjų spindulių teleskopus, kuriems veikti reikalinga tokia labai žema temperatūra. Tokių observatorijų pagalba galima stebėti tolimas blankias žvaigždes, aplink kurias sukasi savo dydžiu ir sudėtimi į Žemę panašios planetos. Taip pat tokių teleskopų pagalba galima ieškoti nežemiškos gyvybės tolimose planetose.
Tuo pačiu metu šaltuose ir tamsiuose krateriuose, manoma, yra vandens ledo nuosėdų, kurias tiriant galima atskleisti vandens patekimo į Mėnulį, taip pat į Žemę, paslaptį. Ir mūsų planetoje, kaip žinote, vanduo vaidino pagrindinį vaidmenį gyvybės atsiradime.
Tačiau tie patys krateriai yra svarbūs įmonėms, norinčioms išgauti naudingus išteklius Mėnulyje, ypač vandenį. Mokslininkai teigia, kad naudingų išteklių gavyba neturėtų trukdyti moksliniams tyrimams.
Kita vertus, astronomai mano, kad tolimojoje Mėnulio pusėje yra puikios vietos radijo teleskopams aptikti žemo dažnio radijo bangas, sklindančias iš ankstyvosios visatos. Su jų pagalba galime gauti informacijos apie pirmųjų galaktikų susidarymą.
Tačiau NASA ir kitos kosmoso agentūros planuoja siųsti erdvėlaivius tyrinėti dvi Mėnulio puses. Šie zondai gali sudaryti kliūtis būsimiems radijo teleskopams tolimoje Mėnulio pusėje.
Šiuo metu Mėnulio tyrinėjimas, siekiant vertingų išteklių, dar tik prasideda, tačiau kai tokios vietos bus aptiktos, jos bus itin svarbios Mėnulio bazių statybai. Tačiau mokslininkai perspėja, kad išteklių gavyba Mėnulyje gali sukelti mokslui vertingų objektų sunaikinimą, todėl to reikėtų vengti.
Greeno teigimu, būtina imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotos unikalios mokslinės Mėnulio savybės ir jos nebūtų sunaikintos beprotiško mūsų palydovo eksploatavimo metu.
