[ŽT] Kaip stresas veikia svorio pokyčius. Viskas priklauso nuo vieno dalyko ()
Mitybos specialistė paaiškino, kaip stresas veikia svorio pokyčius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie žmonės, patirdami stresą, ima daug valgyti ir greitai priauga svorio. O kai kurie žmonės negali praryti nė trupinėlio ir todėl greitai numeta svorio. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus reaguoja į stresą.
Mitybos specialistė Svetlana Merzlikina paaiškino, kaip stresas veikia svorio pokyčius.
Kortizolis ir adrenalinas
Kortizolis yra ilgalaikio streso hormonas, adrenalinas trumpalaikio streso hormonas. Jų abiejų tikslas yra vienas, greitai padidinti energijos kiekį organizme. Kortizolio ir adrenalino veikimas yra panašus, tik adrenalino poveikis pasireiškia staigiomis reakcijomis. Jis greitai patenka į kraują ir taip pat greitai išnyksta. Trumpalaikio streso metu išsiskiria adrenalinas, žmogų užplūsta didžiulis pasitenkinimo jausmas, aplanko euforija. Kadangi, tai kažkuriam laikui išveda organizmą iš ilgalaikio streso, kaip pasekmė – mažiau gaminasi kortizolio.
Adrenalinas (epinefrinas) – katecholaminas, neurotransmiteris, šerdinės antinksčių dalies hormonas. Adrenalinas – pirokatechino darinys, fiziologiškai labai aktyvus. Jo poveikis organizmui analogiškas simpatinės nervų sistemos sujaudinimui. Stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis.
Esant adrenalino reakcijai, žmogų apima baimės jausmas. Adrenalinas paruošia organizmą maksimaliam fiziniam krūviui ir išjungia šiuo metu nesvarbius norus, įskaitant norą valgyti. Per trumpą laiką žmogaus alkio jausmas sumažėja ir jis visai neturi noro valgyti. Ir jis numeta svorio.
Kortizolis – antinksčių žievės pluoštinės srities ląstelių iš cholesterolio sintetinamas gliukokortikoidas. Šis hormonas išskiriamas patiriant stresą, esant žemai gliukozės koncentracijai kraujyje.
Kortizolis slopina imunitetą, užkerta kelią medžiagų, kurios organizme sukelia uždegimą, išsiskyrimui. Jis taip pat skatina osteoporozės atsiradimą, slopindamas kaulų formavimąsi. Kortizolis stabdo kolageno, kuris yra svarbus jungiamojo audinio komponentas, ir vitamino D sintezę, kalcio jonų reabsorbciją plonosiose žarnose.
Lengviausias būdas gauti energijos yra iš gliukozės. Todėl dažnai padidėja apetitas saldumynams ir kepiniams, nes iš šių produktų gliukozė greičiau patenka į kraują.
Be to, kortizolis blokuoja leptino, sotumo hormono, signalus. Dėl to streso metu žmogus nejaučia sotumo, persivalgo ir dėl to priauga antsvorio. Tokiose situacijose jis gali net nepastebėti, kaip suvalgo visą šokolado plytelę ar pyragą.
