Pirmoji kelionė į Žemės „vidurius“. Ten niekas nėra buvęs. Neribotas energijos šaltinis (1)
Islandijos mokslininkai įgyvendina ambicingą projektą – pirmą kartą istorijoje – įsigręžti tiesiai į planetos magmos kamerą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geologijos ateitis ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas yra ant revoliucijos slenksčio. Islandijos mokslininkai aktyviai žengia į priekį įgyvendindami ambicingą projektą, skirtą įsigręžti į Žemės magmos kamerą, rašo „Futurism“.
Reikjaviko geoterminių tyrimų klasterio (GEORG) tyrimo autoriai paskelbė apie „pirmosios kelionės į Žemės centrą“ pradžią. Grupė mano, kad šis tyrimas galėtų suteikti pirmą tiesioginį žvilgsnį į išlydytų uolienų vandenynus, besidriekiančius dešimtis kilometrų žemiau Žemės paviršiaus.
Be to, projekto rezultatai gali tiesiogine prasme pakeisti geoterminę energiją ir neįtikėtinai efektyviai ją panaudoti bet kurioje pasaulio vietoje. Pasak Björno Thoro Gudmundssono, jei šis projektas bus sėkmingas, jis iš esmės galėtų atrakinti „neribotos energijos“ šaltinį.
Planetos magma yra nepaprastai svarbi norint suprasti planetos geologiją, tačiau mokslininkams niekada nepavyko jos pasiekti. Naujojo tyrimo autoriai daro prielaidą, kad jie galės gauti tiesioginių ir tikslių duomenų apie Žemės vidų, jei pavyks pasiekti magmos kamerą. Pažymėtina, kad šis projektas bus pirmasis bandymas pasiekti planetos mantiją – anksčiau mokslininkai tokio kryptingo gręžimo net nebandė.
Pasak Aliaskos universiteto (JAV) vulkanologo Johno Eichelberio, vargu ar kas nors galėjo atspėti, kad mokslininkai imsis gręžtis į planetos magmą. Tačiau viskas pasikeitė 2009 m., kai Islandijos įmonės „Landsvirkjun“ geoterminių gręžinių projektas netyčia susidūrė su magmos kamera, netoli Krafla ugnikalnio. Tada ugnikalnio išsiveržimas komandos nesunaikino, todėl mokslininkai gavo dar vieną įrodymą, kad planetos magmos gręžimas iš tikrųjų gali būti saugus.
2013 m. ta pati komanda, kuri 2009 m. aptiko magmos šerdį, tęsė savo tyrimus ir pradėjo ambicingą Krafla Magma Testbed (KMT) projektą. Dabar mokslininkai teigia, kad planuoja pradėti gręžti jau 2026 m., o pagrindinis projekto tikslas – pagerinti mūsų supratimą apie Žemės vidų, būtent apie jos magmą.
Pasak Po Papale iš Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto Italijoje, šiandien mokslininkai tiesiog neturi tiesioginių žinių, kaip atrodo magmos kameros. Tuo pačiu metu jie iš tikrųjų atlieka lemiamą vaidmenį suprantant ugnikalnius ir jų veiklą.
Spėjama, kad tyrimo metu mokslininkai į magmą įdės daugybę jutiklių, kurie stebės temperatūrą. Pasak GEORG mokslininko Hjalti Pall Ingolfssono, komanda iš tikrųjų ketina tiesiogiai matuoti temperatūrą, ko dar niekada nebuvo daroma.
Tyrimo autoriai tikisi suprasti, kaip uolienos tirpsta į magmą, taip pat rasti rodiklius, kurie galėtų dar labiau padėti prognozuoti ugnikalnio išsiveržimą, o tai šiandien neįmanoma.
Tačiau pagrindinė projekto kryptis, anot komandos, yra atsinaujinančių energijos šaltinių paieška. Mokslininkai tikisi sukurti formą, kuri leistų paversti geoterminę energiją, kad būtų panaudotas ypatingas išlydytos uolienos karštis. Tačiau kiti tyrinėtojai vis dar nežino, ar komandai pavyks atrasti šį „švarios energijos stebuklą“ ir panaudoti žmonijos poreikiams.
