NATO ruošiasi karui su Rusija. Galimas puolimas – iki 2044-ųjų ()
Pasak buvusių Amerikos ir Europos karinių vadų bei saugumo ekspertų, Rusijos puolimas prieš NATO šalis gali prasidėti iki 2044 m.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos puolimo prieš NATO scenarijų paskelbė laikraštis „The Daily Mail“.
Laikraštis pažymėjo, kad Europos vyriausybės viena po kitos griežtai perspėjo savo piliečius pradėti ruoštis karui.
O dabar Šiaurės Atlanto aljanso šalys ruošiasi vienoms didžiausių ir rimčiausių karinių pratybų, kuriose dalyvaus 90 000 karių iš visos Europos. Tuo pat metu Amerikos kariuomenė taip pat ketina pradėti karines pratybas, kurios, pasak ekspertų, bus paskutinis bandymas pademonstruoti savo karinę galią šaliai agresorei Rusijai.
„2024 m. Rusijos gynybos išlaidos padidės iki 140 mlrd. JAV dolerių – trečdalio nacionalinio biudžeto. Šie pokyčiai neturi prasmės, jei bus nukreipti tik prieš dabartinį priešininką – Ukrainą, šalį, kurios gyventojų skaičius sudaro trečdalį Rusijos ir kuri vos išsilaikė“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė brigados generolas Kevinas Ryanas.
Admirolas Robas Baueris, NATO karinio komiteto pirmininkas, paragino vyriausybes ir civilius ruoštis „didžiuliams pokyčiams“ savo gyvenime, prognozuodamas plataus masto ginkluotą konfliktą per ateinančius 20 metų.
Taigi leidinys, padedamas ekspertų grupės – buvusių kariuomenės vadų ir saugumo ekspertų – nagrinėja, kaip Rusijos puolimas prieš Europą galėtų susiklostyti iki 2044 m. Jų nuomone, galimi Rusijos žingsniai yra tokie.
Pirmasis etapas – kibernetinis karas ir raketų smūgiai
Kibernetinės atakos, pabrėžia leidinys, šiandien tapo kone kasdieniu reiškiniu, o nusikaltėlių technologinės galimybės auga eksponentiškai.
„Kibernetinės atakos turi realių kovinių pritaikymų – rusai jas panaudojo prieš įsiveržimą į Ukrainą, kad, be kita ko, išjungtų „Viasat“ ryšių tinklą“, – sakė RUSI mokslininkas ir karo analitikas Samas Cranney-Evansas.
O buvęs JAV pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas pabrėžė, kad „rusai gali imtis veiksmų, kad sukurtų plataus masto kibernetinį mūsų infrastruktūros sunaikinimą“. Ir priminė apie kibernetines atakas oro uostuose, jūrų uostuose, logistikoje ir tiekimo grandinėje.
O Cranny-Evansas pridūrė, kad yra net kažkokio konflikto kosmose tikimybė, kai palydovai bus naudojami vienas kitam atakuoti arba palydovų trukdžiams sukurti – tai Ukrainoje jau buvo daroma žemesniu lygiu. Kartu jis pridūrė, kad tai nereiškia, kad Rusija apsiribos elektroniniais nusikaltimais.
„Greičiausiai tai pasireikš kaip raketų ataka, skirta sugadinti pagrindinius karinius ir infrastruktūros objektus Rytų Europoje ir už jos ribų, paruošiant dirvą karių dislokavimui. Ir Rusija nedvejodama panaudos šimtus ilgo nuotolio tikslumo raketų prieš civilius taikinius visoje Europoje“, – perspėjo generolas Hodgesas.
Būtent todėl jis pabrėžė tinkamos oro ir raketinės gynybos visoje Europoje svarbą.
Antrasis etapas yra invazija sausuma, jūra ir oru
Pasak karo ekspertų, Rusijos Federacija pirmiausia bandys užgrobti Suvalkų koridorių, o tada puls Baltijos valstybes ar Lenkiją. Kartu generolas Hodgesas pabrėžė, kad Rusija padarė išvadas iš Ukrainoje padarytų klaidų ir su Irano bei Kinijos pagalba sugebėjo papildyti savo karinį arsenalą bei pasiekti technologinių laimėjimų.
Generolai sako, kad nepaisant to, kad šiuo metu Baltijos šalyse yra dislokuoti tūkstančiai NATO karių, jie skirti tik kaip „atgrasymo priemonė“. Jų vaidmuo – atgrasyti bet kokias invazines pajėgas, kol atvyks pagrindinė NATO kariuomenė, pabrėžia Hodgesas. Putinui užpuolus šalį rytiniame NATO flange, Rusija lauks, kaip reaguos karinis aljansas.
„Jei mes dvejosime, nevykdysime savo įsipareigojimų pagal 5 straipsnį apsaugoti valstybes nares... sunaikinsime Aljansą. Jei neįvykdysime to, ką pažadėjome padaryti, tai bus stulbinantis smūgis NATO“, – sakė generolas.
Ir jei NATO tikrai dvejos, Putinas nesustos, prognozuoja generolas Hodgesas.
Toliau Rusijos laivynas bandys perimti Arkties kontrolę, o raketų pagalba – ir Šiaurės Atlantą. Tirpstant poliarinėms ledo kepurėms dėl klimato kaitos, vis labiau pasiekiami nauji jūrų keliai.
„Rusija norės dominuoti šiame šiauriniame maršrute, tai atneš ekonominę naudą Maskvai. O savo tolimojo ginklo dėka ji galės dominuoti Šiaurės Atlante ir Arktyje“, – sakė generolas Hodgesas.
Karo ekspertai spėja, kad iš už poliarinio rato Rusijos šiaurinis laivynas gali atakuoti Skandinavijos uostus arba kirsti Arkties vandenis, kad pultų Britaniją per Šiaurės jūrą. Be to, Maskva gali panaudoti povandeninius laivus ar povandenines transporto priemones, kad nukirstų gyvybiškai svarbius povandeninius šviesolaidinius kabelius, taip sukeldama precedento neturinčią žalą ir sutrikdydama Vakarų infrastruktūrą, logistiką ir ryšius, eskaluojant būsimą konfliktą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Trečiasis etapas – prisijungia Rusijos sąjungininkai
Kaip „The Daily Mail“ tiesiogiai pareiškė generolas Hodgesas, karas nevyksta vakuume. Lygiai taip pat Rusijos puolimas didėjančio atotrūkio tarp Rytų ir Vakarų fone neįvyks be kitų didžiųjų valstybių, sudarančių vadinamąją „pasipriešinimo ašį“, dalyvavimo. Pasak ekspertų, ši ašis yra geopolitinis ir karinis aljansas, skirtas atremti Vakarų ir regioninių konkurentų grėsmes.
Daugelio analitikų teigimu, pastaraisiais metais Rusija mezga glaudesnius ryšius su tokiomis valstybėmis, kurių kiekviena turi gilių nuoskaudų dėl, jos nuomone, hegemoninės pasaulio tvarkos, kuriai vadovauja JAV ir jų Vakarų sąjungininkai.
Pavyzdžiui, Iranas kelia didelę grėsmę Artimuosiuose Rytuose, turintis didžiulę kariuomenę ir išteklius branduoliniams ginklams kurti. Generolo Godgeso teigimu, tai greičiausiai įvyks artimiausiais metais.
Iranas taip pat remia nedidelį skaičių kitų gerai ginkluotų grupuočių visame regione, įskaitant „Hamas“, „Hezbollah“ ir Jemeno husių sukilėlius, taip pat pajėgas Irake ir Sirijoje, kurios pastarosiomis savaitėmis organizavo bepiločių orlaivių atakas prieš JAV bazes regione. Todėl Rusijos atakos prieš NATO atveju gana tikėtina, kad Iranas gali stoti į kovą Kremliaus pusėje.
Karo ekspertų teigimu, Kinija kelia dar vieną grėsmę, nors galbūt ne tiesiogiai Europai. Nors Kinija mėgaujasi pigiu energijos importu iš Rusijos ir remia savo platesnį tikslą destabilizuoti Vakarų vadovaujamą tarptautinę tvarką, ji taip pat labai priklausoma nuo prekybos su Vakarais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis.
„Nemanau, kad Kinija myli Rusiją. Kinija nėra ypač suinteresuota išlaikyti Rusiją. Tačiau ji nenorės, kad jų pigių dujų tiekimas būtų sutrikdytas ir ji norės naudotis Šiaurės jūra. Maršrutas, kurį Rusija kontroliuotų tokiu konflikto scenarijumi“, – sakė generolas Hodgesas.
Kalbant apie Šiaurės Korėją, jos beveik visiška izoliacija nuo pasaulinės scenos reiškia, kad yra mažesnė tikimybė, kad ji bus įtraukta į didelį konfliktą, o karo grėsmė yra įrankis, naudojamas dinastijai palaikyti. Tačiau režimas jau sutiko aprūpinti Maskvą amunicija vykstančiam karui Ukrainoje.
Kaip išvengti visiško karo
Kremliaus retorika Baltijos šalių ir kitų Rytų Europos šalių atžvilgiu po invazijos į Ukrainą tampa vis priešiškesnė, pastebi ekspertai.
Kadangi Maskvos pajėgos Ukrainoje jau susiduria su įnirtingu pasipriešinimu, karo analitikai nemano, kad Kremliui užteks jėgų ateityje kilus konfliktui konsoliduoti didelę armiją. Tačiau Rusija aiškiai ir nuosekliai pasmerkė tai, ką ji suvokia kaip NATO plėtrą ir aljanso siekį kelti grėsmę Kremliaus įtakos sferai.
Maskvos pergalė Ukrainoje gali lemti provakarietiškų vyriausybių, kurios savo noru ir demokratiškai prisijungė prie Europos Sąjungos ir NATO, nuvertimo, pakeisdamos jas Rusijos marionetėmis ar partijomis, labiau linkusiomis palaikyti Kremlių, taip prisidėdamos prie Aljanso žlugimo. Todėl, pasak ekspertų, esminis dalykas yra atgrasymas. Tam reikia, kad NATO ir jos valstybės narės turėtų ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų ne tik pasirengusios atremti bet kokį Rusijos pajėgų įsiveržimą, bet ir pakankamai stiprias, kad Kremlius apskritai nenorėtų pradėti puolimo.
„Atgrasymas yra ir karinių pajėgumų buvimas, ir signalas jūsų priešui, kad esame pasirengę panaudoti tuos pajėgumus ir kad esame pasiryžę viską išsiaiškinti“, – sako Samas Cranney-Evansas.
Ir generolas Hodgesas pridūrė, kad rusai turės tikėti, kad NATO turi potencialo ir yra pasiruošusi išnaudoti šį potencialą, kad juos nugalėtų arba padarytų jiems itin skausmingus nuostolius.
„Rusai gerbia tik jėgą. Jei jaus silpnumą, jie ir toliau judės į priekį“, – pastebėjo generolas.
Kartu jis pabrėžė, kad hibridinio karo plitimas, pilkosios zonos destabilizacija ir didelio intensyvumo karo sugrįžimas į Europos žemyną reiškia, kad konvencinis atgrasymas turi atlikti svarbesnį vaidmenį užkertant kelią tokiam karui tarp Rusijos ir NATO.
„Tai reiškia, kad Europa ir visi Vakarai turi investuoti į ateitį, o NATO didelio masto karinės pratybos nuo Šaltojo karo laikų skirtos parodyti šį bendrą pajėgumą ir pasirengimą ginti sąjungininkus, taigi ir atgrasyti nuo tolesnės Rusijos agresijos“, – jis padarė išvadą.
