[ŽLT] Tai rimta. Per 60 val. prie Vilniaus. Grįžta tikras monstras. Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija ()
Baltijos šalys pasienyje su Rusija planuoja nutiesti gynybinę liniją, panašią į garsiąją Mannerheimo liniją, kuri 1940 metais saugojo Suomiją nuo sovietų agresijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vykstant Rusijos karui Ukrainoje, Maskvos konfrontacija su Vakarais ir branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje keičia saugumo situaciją. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje formalus šiaurinis NATO flangas virsta neformalia Šiaurės Atlanto Aljanso fronto linija.
Pastaruoju metu Lietuvos, Švedijos, Latvijos, Estijos vadovai, taip pat autoritetingi Vakarų politikai daro pareiškimus, kurių esmė Rusijos puolimas prieš Rytų Europos valstybes, o pirmiausia prieš buvusias SSRS respublikas.
„Rusijos imperializmas žengia į stadiją, kai šalis laiko save pakankamai stipria, kad nugalėtų ne konkretų kažkur kaimynystėje esantį priešą, o priešingą taikos sampratą“, – Rytų Europos studijų centrui sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kalbėdamas apie derybų su Maskva dėl taikos beprasmiškumą, Nausėda pažymėjo, kad „Rusijai reikia tik vieno – ne derėtis, o laimėti laiko sutelkti pajėgas, kad atakuotų mus nauja jėga“.
Dėl to Latvija, Lietuva ir Estija nusprendė aklai nepasikliauti NATO 5 straipsniu, o pasienyje pastatyti šimtus bunkerių, tvirtovių, paskirstymo linijų ir kitų gynybinių struktūrų.
Pasak Estijos gynybos ministro Hanno Pevkur, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad norint apsaugoti Estiją, be įrangos, amunicijos ir gyvosios jėgos, tiesiogine prasme nuo pat pirmos sienos metro reikia ir fizinių gynybinių konstrukcijų. Estija palei 294 kilometrų sieną su Rusija pastatys 600 bunkerių, pažymėjo ministras.
Detalės apie naująją „Mannerheimo liniją“ prie Baltijos šalių sienų kol kas neatskleidžiamos, tačiau Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas jau paskelbė apie intensyvesnį bendradarbiavimą su JAV plėtojant HIMARS raketų pajėgumą, o tai yra labai svarbus Lietuvos gynybos strategijos aspektas.
Baltijos šalių susirūpinimas yra suprantamas ir pagrįstas. Sprendžiant iš Amerikos strateginių studijų centro RAND (Santa Monica, Kalifornija) analizės, atliktos 2015 metais po Krymo aneksijos, Rusijos kariuomenės puolimo prieš Baltijos šalis atveju joms reikėtų maksimaliai 60 valandų pasiekti Talino, Rygos ir Vilniaus pakraščius.
RAND ekspertai taip pat perspėjo, kad NATO nepavyks sėkmingai apginti savo rytinio flango teritorijos, kuri turi bendrą sieną su Rusijos Federacija. Jų skaičiavimais, norint išvengti greito Baltijos šalių užėmimo, pakanka septynių gerai mūšiui paruoštų kovinių brigadų – keturių pėstininkų (4413 karių, šešios 155 mm M777 haubicos ir dvylika 105 mm velkamųjų M119 haubicų kiekvienoje) ir trijų šarvuotųjų (4743 kariškiai, 87 tankai „Abrams“, 147 šarvuočiai „Bradley“ ir 84 „Javelin“ kiekvienoje brigadoje), taip pat tinkama parama atakos lėktuvams, antžeminių ugnies postų ir daugybės kitų antžeminių sistemų.
2022 metų vasarį, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, NATO vadovybė Baltijos šalyse surengė karines pratybas, stiprindama Latvijos, Lietuvos ir Estijos kariuomenių oro pajėgas, perleisdama joms sunkiąją ginkluotę ir dislokavo nemažai kitos karinės-techninės paramos priemonių. Ir nors ši pagalba galėjo atrodyti nepakankama tvariai Baltijos regiono gynybai užtikrinti, vis dėlto ji turėjo iš esmės pakeisti strateginį vaizdą, matomą iš Maskvos.
Faktas yra tas, kad prieš karą Ukrainoje Vakarų politinis įsitvirtinimas dėjo tam tikras viltis į sulaikymo politikos veiksmingumą Rusijos atžvilgiu ir „telefoninės diplomatijos“ galimybę. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą ir dvejus metus trukusio pozicinio karo, patvirtinusio tokių skaičiavimų iliuziškumą, Baltijos šalys pradėjo glaudžiai bendradarbiauti ties gynybinių objektų statyba prie sienos su Rusija ir Baltarusija.
Panašu, kad naujoji „Mannerheimo linija“ tęsis nuo Suomijos ir dar visai neseniai neutralia buvusioje Švedijoje, kuri, intensyviai ruošdamasi atremti „didžiosios galios ataką“, savo karinį biudžetą padidino 40 procentų.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad Rusija užpuls Europą po penkerių ar aštuonerių metų, Lenkijos nacionalinio saugumo agentūros vadovas Jacekas Seviera teigė, kad ataka rytiniame NATO flange gali įvykti po trejų metų, tačiau Baltijos šalyse karas su Rusija matomas dar arčiau.
Kaip portalui haqqin.az sakė buvusi Lietuvos gynybos ministrė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Baltijos šalims fronto linija yra Ukraina, sauganti visas Europos demokratijas nuo Rusijos agresijos.
„Gynybinė linija, kuri bus tiesiama Latvijos, Lietuvos ir Estijos pasienyje su Rusijos Federacija, primena garsiąją „Mannerheimo liniją“, nors kalbame tik apie dalį gynybinių išteklių komplekso, kurį turėtų sukurti NATO siekiant apsaugoti Europos Sąjungos teritoriją“, – pažymėjo Juknevičienė.
„Vakarų pasaulis pagaliau suprato, kaip vėluoja kurti savo gynybinę galią. Prieš Rusijos invaziją 2022 m. vasario 24 d. europiečiai į pasaulį žvelgė pro rožinius iliuzijų akinius, įtikinėdami save, kad po SSRS žlugimo pasaulis tapo kitoks, didesni kariniai konfliktai nebegalimi, o visi socialiniai politiniai procesai pasaulyje vystytųsi išskirtinai demokratijos link.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kai šios iliuzijos galutinai išsisklaidė, Europa ėmė skirti daugiau pinigų gynybai, Lietuvoje skubiai buvo dislokuoti mūsų sąjungininkų batalionai, o pati Lietuvos kariuomenė nuolat modernėja. Taigi trans-Baltijos siena, kuri neabejotinai padės suvaldyti galimą priešo pažangą, yra tik vienas visapusės NATO gynybos elementų“.
Komentuodama politikų prognozes, susijusias su Rusijos puolimo prieš Europos šalis laiku, Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad vengia spekuliacijų šia tema, mieliau pasisako už padidintą karinę-techninę ir materialinę pagalbą Ukrainai, kuri leistų Kijevui nugalėti Rusijos armiją.
„Karas Ukrainoje yra mūsų karas, ir mes turime padėti Kijevui išlaisvinti visas Kremliaus užgrobtas teritorijas“, – sako europarlamentarė.
„Lietuvos gynybos linija yra ne Rusijos ir Lietuvos siena, o fronto linija tarp Ukrainos ir Rusijos. Aktyviai stengiamės nuolat didinti pagalbą Ukrainai. Dabar, dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų, kyla tam tikrų pavojų, susijusių su Amerikos parama Ukrainai. Tačiau esu įsitikinusi, kad išgyvensime šį sunkų laikotarpį, nes nepaisant JAV rinkimų rezultatų, Europa gali suteikti Kijevui finansinę ir karinę pagalbą, kurios pakaktų nugalėti Putiną“.
Juknevičienės teigimu, situacija, kai su Putinu nevyksta derybos, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradeda pamažu stumti Rusijos karius iš savo teritorijų, Kremliaus režimui turi neigiamų pasekmių. „Jei Rusija sugebės išlaikyti okupuotas teritorijas ir prasidės tam tikros derybos su Kremliumi, Putinas tai suvoks kaip pergalę, po kurios, šiek tiek laiko atstatęs savo kariuomenę, tęs savo agresiją“, – mano ji.
Europarlamentarė neatmeta, kad Ukrainoje vykstančio karo metu Rusija griebsis hibridinio karo metodų ir provokacijų. „Beje, karts nuo karto toks karas jau vyksta prieš demokratinį pasaulį“, – pridūrė Juknevičienė.
„Europa niekada nenorėjo užsidaryti nuo Rusijos, statyti gynybines struktūras ir pan. Visa tai yra agresyvios Maskvos politikos rezultatas. Tačiau ką daryti, jei į jūsų namus įsiveržia ginkluotas banditas? Natūralu, kad užsisakysite plienines duris ir sumontuosite grotas ant langų. Būtent tai neseniai padarė neutrali Suomija ir Švedija...“.
Rasa Juknevičienė mano, kad Rusijos Federacija laikysis agresyvios politikos, kol netaps demokratine valstybe. „Vienintelis vaistas nuo karų ir agresijų yra demokratinės visuomenės formavimas“, – sako europarlamentarė.
„Atkreipkite dėmesį: demokratinės šalys tarpusavyje nekovoja, o tik totalitarinės valstybės periodiškai puola viena kitą ar kaimynines šalis. Nežinau, kada Rusija taps demokratine šalimi ir ar apskritai tokia taps. Kita vertus, nedaugelis XX amžiaus devintajame dešimtmetyje galėjo numatyti tokio totalitarinio koloso kaip SSRS sunaikinimą“.
„Nors ant jos griuvėsių susiformavusi šalis yra dar agresyvesnis darinys. Ir neįmanoma atspėti, kaip vystysis tolimesni įvykiai Rusijos Federacijoje. Šiuo metu svarbiausia padėti Ukrainai laimėti. Kijevo pergalė padės pamatus ateičiai, naujajai Rusijai. Taigi ukrainiečiai kovoja ne tik už save ir demokratinį pasaulį, bet ir už rusų ateitį. Paskutinės imperijos, kuri laikoma šiuolaikine Rusija, agonija gali trukti trumpiau ar ilgiau, bet galiausiai ji, kaip ir visos imperijos, žlugs“.
Juknevičienės teigimu, ateinantys 2024-ieji bus labai sunkūs visam pasauliui.
„70-yje šalių, įskaitant Vakarų šalis, JAV, Europos Parlamentą, vyks rinkimai, nuo kurių priklauso daug procesų pasaulyje“, – prisiminė Juknevičienė.
„Šie metai – demokratijų išlikimo, jų gebėjimo susidoroti su pasaulyje vykstančiais perversmais išbandymas. Pastarieji įvykiai Baškirijoje ir rusų aktyvumas remiant Boriso Nadeždino kandidatūrą prezidento rinkimuose, nors ir iliuziškai, teikia vilčių galimiems teigiamiems pokyčiams Rusijoje. Ir neabejotina, kad šiais metais Europa toliau teiks intensyvią karinę-techninę pagalbą Ukrainai ir stiprins savo gynybinius pajėgumus“.
