Žemė ne visada buvo sfera! Prieš milijardus metų planeta buvo panaši į... saldainius ()
Naujas tyrimas rodo, kad pačioje pradžioje mūsų planeta buvo visai ne sferinė, o labiau suplota.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gerai žinomas faktas, kad mūsų planeta turi sferinę formą, tačiau dabar mokslininkai tikina, kad taip buvo ne visada – pačioje kelionės pradžioje Žemė tikriausiai turėjo formą, primenančią „Skittles“ ar M&M‘s saldainių formą (originaliame tekste „Smarties“ saldainiai, kurie yra „Skittles“ ar M&M‘s analogas), rašo „Daily Mail“.
Mokslininkai anksčiau manė, kad rotoplanetos – labai jaunos planetos, kurios neseniai susiformavo aplink žvaigždes – būna sferinės formos. Naujame tyrime Centrinio Lankašyro universiteto (JK) komanda nusprendė išbandyti šią teoriją modeliuodama, kaip planetos gali susidaryti iš dujų diskų aplink žvaigždes.
Tyrimo rezultatai rodo, kad naujai susiformavusios planetos yra visai ne apvalios, kaip buvo manoma anksčiau, o suplotos formos. Tai pirmas kartas mokslo istorijoje, kai mokslininkai savo modeliavime ištyrė „naujagimių“ planetų trimatę formą.
Pasak straipsnio bendraautorio daktaro Dimitrio Stamatello, jis ir jo komanda labai nustebo sužinoję, kad „naujagimių“ planetos iš tikrųjų buvo suplokštėję sferoidai, labai panašūs į „Skittles“.
Tyrimo autoriai pažymi, kad jie planetų formavimąsi tyrinėjo ilgą laiką, tačiau prieš tai jiems nė į galvą neatėjo mintis patikrinti planetų formą, kai jos formuojasi. Tiesą sakant, mokslininkai tiesiog manė, kad jos yra sferininės, nes dauguma planetų, kurias mokslininkai gali pamatyti šiandien, yra sferinės arba bent jau labai arti to. Pavyzdžiui, Žemė ties ašigaliais suplokštėjusi 0,3 %, Jupiteris – apie 6 %, o Saturnas – net 10 %.
Tačiau naujo tyrimo rezultatai rodo, kad planetos pradžioje iš tikrųjų yra suplotos apie 90 %. Tyrimo autoriai teigia, kad ši „Skittles fazė“ trunka pirmuosius 1,5 milijono planetos egzistavimo metų. Paprasčiau tariant, mūsų Žemė gyvavimo pradžioje tikriausiai buvo panaši į „Skittles“.
Šiandien yra dvi pagrindinės planetų susidarymo teorijos. Pirmoji, pasak vadovaujančio tyrėjo daktaro Adamo Fentono, vadinama „pagrindine akrecijos“ teorija. Ši teorija rodo, kad planetos susidaro dėl laipsniško dulkių dalelių augimo, kurios sulimpa ir ilgainiui sudaro vis didesnius objektus.
Antroji teorija yra „nestabiliojo disko“ teorija. Pagal ją planetos susiformuoja per gana trumpą laiką, nes aplink jauną žvaigždę besisukantis dujų diskas gana greitai suyra.
Savo naujame tyrime mokslininkai panaudojo antrąją teoriją ir modeliavo dujų planetų susidarymą aplink jauną žvaigždę. Pasak Fentono, komandai prireikė pusės milijono modeliavimo valandų, tačiau galiausiai mokslininkai nustebo sužinoję, kad protoplanetos buvo visai ne sferos.
Tyrimo autoriai teigia, kad planetos iš pradžių yra plokščios, nes susidaro besisukančio disko viduje.
Manoma, kad planetos sferinę formą įgauna daug vėliau, nes dujos ir kitos medžiagos į jų šiaurinį ir pietinį ašigalius nusileidžia daug greičiau nei ties pusiauju. Pažymėtina, kad protoplanetų stebėjimai vis dar itin reti ir tapo įmanomi tik per pastaruosius kelerius metus, tačiau mokslininkai mano, kad ateityje „naujagimių“ planetų suplokštėjimą bus galima pamatyti ir teleskopų pagalba.
Beje, jei remsimės akrecijos teorija, protoplanetos vis tiek išliks sferinės. Taigi, anot tyrimo autorių, jei pavyks pamatyti suplotas protoplanetas, tai bus tvirtas įrodymas antrajai teorijai ir mokslininkų tyrimų rezultatams.
