Penki Rusijos ateities scenarijai. Nuo totalitarizmo iki visiško Rusijos žlugimo ir „suverenitetų parado“ ()
Šis Rusijos Federacijos ateities scenarijų sąrašas nėra galutinis, tačiau tai yra labiausiai tikėtini įvykių raidos scenarijai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Atlantic Council“ pateikė penkis scenarijus, kokia gali būti šalis agresorė Rusija vos po šešerių metų – 2030 m.
Diktatorius Vladimiras Putinas gali likti valdžioje, tačiau panaikinus jo režimą įvykiai gali vystytis visai kitaip. Taip pat galimas visiškas Rusijos žlugimas ir „suverenitetų paradas“.
Apie tai rašo „Amerikos balsas“.
Ataskaitos autorius Casey Michel pabrėžė, kad šis Rusijos Federacijos ateities scenarijų sąrašas nėra galutinis, tačiau tai yra labiausiai tikėtini įvykių raidos scenarijai.
Scenarijus Nr. 1: Putinas lieka Rusijos Federacijos prezidentu
Rusija gali prarasti šimtus tūkstančių savo kariškių ir nepasiekti savo tikslų kare prieš Ukrainą. Tai sukels Rusijos ekonomikos „perkaitimą“ ir prekybos sunaikinimą visomis kryptimis – nuo Kaukazo iki Centrinės Azijos. Rusijos invazija į Ukrainą būtų didžiausia Rusijos geopolitinė klaida.
Tokiomis sąlygomis išsigandę rusai atsisakys protestuoti ir priešinsis V. Putino režimui, o nemaža dalis jo elektorato ir toliau rems karą.
Šalies agresorės prezidentas šiuo metu judės tiesioginės diktatūros ir totalitarizmo kryptimi, toliau areštuos opozicionierius ir naikins opozicinę žiniasklaidą.
Pagal šį scenarijų Rusija tęs karą prieš Ukrainą, tikėdamasi Ukrainą remiančio Vakarų aljanso žlugimo.
„Atlantic Council“ pažymi, kad šiuo atveju dabartinė ir būsima JAV administracija turėtų suvaržyti Kremliaus pastangas plėsti savo dominavimą. Ukrainai reikės paspartinti stojimo į Europos Sąjungą procesą, taip pat plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje su Kyjivu ir ginklų, reikalingų atgrasyti Rusiją, tiekimą.
„Tai rodo, kad reikia garantijų iš Ukrainos partnerių, kad jie ir toliau rems Ukrainą, kol bus atkurtas suverenitetas kiekviename Ukrainos teritorijos centimetre“, – rašoma ataskaitoje.
Scenarijus Nr. 2: Rusijoje į valdžią ateina nacionalistai
Negalima atmesti Putino pašalinimo ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistų atėjimo į valdžią Rusijos Federacijoje. Pažymima, kad šis scenarijus labiau tikėtinas dėl 2023 metų birželio 24 dieną įvykusio „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sukilimo.
Toks nacionalistinis režimas, atsižvelgdamas į išteklių trūkumą, galbūt norėtų sustabdyti karą prieš Ukrainą. Be to, jis apskritai gali išvengti eskalavimo su Kyjivu ir Vakarais, taip pat kaltinti Putiną dėl strateginių nesėkmių Ukrainoje.
Tokiu atveju Vakarai turi atkakliai išlaikyti ir plėsti sankcijas Rusijai, taip pat panaudoti areštuotą Rusijos centrinio banko turtą Ukrainai atkurti.
Scenarijus Nr. 3: technokratinio režimo įvedimas
Naujasis režimas, vadovaujamas nedidelio Vakaruose gyvenusio technokratinio elito skaičiaus, galėtų pradėti įgyvendinti post-Putino strategiją.
Jie bandytų atidaryti diplomatinius kanalus su Vašingtonu, Londonu, Briuseliu ir net Kyjivu. Be to, analitikai teigia, kad technokratai atšauktų kai kuriuos Putino sprendimus pratęsti prezidento kadencijas, taip pat paleistų kai kuriuos politinius kalinius.
Toks režimas, anot prognozių, atsisakytų nacionalistinės retorikos. Kartu susilaikydami nuo tiesioginės kritikos Putinui, jie atkreiptų dėmesį į Rusijos ankstesniais metais padarytas klaidas.
Tokios valdžios institucijos galėtų nuspręsti išlaikyti Krymo kontrolę, bet išvesti savo pajėgas iš likusios Ukrainos dalies, atsisakydamos diktatoriaus pretenzijų dėl aneksijos 2022 metų rugsėjį.
Tokio plano pakeitimą Rusijoje sveikintų daugelis Vakarų šalių, o kai kurie netgi gali paraginti suteikti Maskvai antrą šansą, teigia „Atlantic Council“.
Tačiau Casey Michel pabrėžia, kad optimizmas tokios vyriausybės atžvilgiu turėtų būti sumažintas – toks scenarijus nebūtinai reiškia Vakarų strategijos pergalę, Krymo aneksijos atmetimą ar demokratines reformas pačioje Rusijoje.
Scenarijus Nr. 4: Rusijos Federacijos demokratizacija
Pokyčiai Rusijoje po Ukrainos pergalių, Putino nesėkmių virtinės ir bendras ekonominis sunaikinimas gali lemti tokį scenarijų. Rusijos pralaimėjimas kare gali sukelti masinius protestus tiek Maskvoje, tiek regionuose.
Protestuotojai daugiausia dėmesio skirs valdžios decentralizavimui ir vietos suvereniteto atkūrimui, Rusijos pajėgų išvedimui iš Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo bei demokratizavimui tiek vietos, tiek federaliniu lygmenimis.
Pagal šį scenarijų visi šie pokyčiai turėtų įvykti greitai ir būti pagrįsti neoimperinės Rusijos nesėkmėmis.
„Šis rezultatas yra vienas geriausių, kokį Vakarai galėtų įsivaizduoti, ir turėtų jį paskatinti ir paspartinti“, – sakoma straipsnyje.
Šiuo atveju būtina sušvelninti sankcijas, ypač susijusias su vidaus politinėmis ir ekonominėmis reformomis, numatyti tyrimo išteklius, kad naujoji Rusijos valdžia galėtų ištirti Putino režimo ir jo sąjungininkų nusikaltimus ir galbūt būtų galima grąžinti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą Maskvos sąlygomis mokant Kyjivui reparacijas.
Tuo pat metu Vakarai turi būti budrūs dėl galimos neoimperialistinės ir revanšistinės retorikos.
Pažymima, kad ir koks geras šis scenarijus būtų, jis mažai tikėtinas artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu.
Scenarijus Nr. 5: Rusijos žlugimas
Trumpuoju laikotarpiu Rusijos žlugimas taip pat vargu ar gali būti laikomas tikėtinu. Tačiau tokios raidos tikimybė laikui bėgant gali didėti, jei Putinas išliks valdžioje ir Rusijos ekonomika toliau blogės.
Rusijos Federacijos žlugimą gali lemti daugybė veiksnių – nuo nesėkmių Ukrainoje iki ekonomikos nuosmukio ir mažumų priespaudos. Procesas gali prasidėti Čečėnijoje, jei vidinė kova dėl Ramzano Kadyrovo įpėdinio peraugs į trečiąjį Čečėnijos karą. Kitas variantas – protestai Tatarstane prieš bandymus slopinti totorių tapatybę. Tokie judėjimai gali sukelti „suverenitetų paradą“ Rusijoje.
Tačiau ataskaitos autorius pažymi, kad šis scenarijus pavojingas ne tik pačiai Rusijos Federacijai, bet ir Vakarams, nerimaujantiems dėl Rusijos branduolinio arsenalo saugumo. Pagal šį scenarijų Vakarai turėtų sutelkti dėmesį į daugiašalių ir daugianacionalinių koalicijų kūrimą, kad valdytų ne tik branduolinį stabilumą, bet ir Rusijos nestabilumą platesne prasme.
Kartu toks susirūpinimas neturėtų trukdyti padėti Ukrainai užtikrinti Rusijos pralaimėjimą kare.
„Vakarai neturėtų susilaikyti nuo paramos Ukrainai dėl pernelyg didelio Rusijos nestabilumo baimės“, – teigiama ataskaitoje.
