„Uostai uždaromi dėl blogo oro arba tiesiog nieko į juos neatveža.“ Į Rusiją nebekeliauja prekės ()
Rusijos uostus pasiekia vis mažiau krovinių.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos valdžia daug kalba apie prekybos perorientavimą į Rytus ir logistikos problemų sprendimą, tačiau šios problemos iškyla vėl ir vėl.
Į Rusiją nebekeliauja prekės. Tai pabaigos pradžia
Rusijos jūrų uostų krovinių apyvarta sausį krito ne tik lyginant su gruodžiu, bet ir su tuo pačiu laikotarpiu pernai – 6,2 % iki 71 mln. tonų, pranešė „Rosmorrechflot“.
Krenta viskas ir visur. Tiek sausakrūvių laivų, įskaitant konteinerius su prekėmis, perkrovimas sumažėjo 5,8 %, iki 32,8 mln. tonų, ir skystų krovinių – 6,5 % iki 38,2 mln. tonų.
Nuosmukis palietė visus uostus, įskaitant Tolimųjų Rytų, per kuriuos perplaukė 9,1 % mažiau krovinių nei pernai sausį.
Išimtis yra Kaspijos jūra, kur apkrova padidėjo 1,6 karto. Per šį regioną keliauja vis daugiau prekių iš Indijos ir Irano, tačiau tokia išskirtinė dinamika paaiškinama veikiau baziniu efektu: Kaspijos jūra vis dar užima minimalią dalį bendroje krovinių apyvartoje – sausį praplaukė tik 0,7 mln. tonų krovinių.
Bendra krovinių apyvarta krenta nuo spalio mėnesio. Tam yra daug priežasčių. Tai apima smarkias audras Juodojoje jūroje, infrastruktūros problemas ir vėlavimą gabenant krovinius per Raudonąją jūrą dėl konflikto su husiais. Tam įtakos turėjo ir bazinių palūkanų normų didėjimas: Centrinio banko duomenimis, metų pabaigoje importas pamažu pradėjo mažėti. Ir, žinoma, įtakos turėjo sankcijos.
„The Moscow Times“ pašnekovai baiminasi, kad situacija pablogės dėl problemų, susijusių su tiesioginiu atsiskaitymu už prekių tiekimą iš Turkijos ir Kinijos. Gruodį JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė Iždui įgaliojimus taikyti antrines sankcijas trečiųjų šalių bankams, remiantiems Rusijos karinę pramonę.
Be to, šių apribojimų kriterijai, pramonės šakų ir prekių sąrašas suformuluoti taip miglotai, kad, pavyzdžiui, daugelis Turkijos bankų nuo sausio mėnesio nustojo priimti bet kokius mokėjimus iš Rusijos. Todėl daugelis plataus vartojimo prekių kroviniai iš Turkijos vis dar yra sulaikyti – kai kurie importuotojai negali susimokėti už tekstilę, vaikiškas prekes ir kosmetiką, sako Rusijos užsienio prekybos operatoriaus vyriausiasis vadovas. O nuo vasario mėnesio panašios problemos kilo su Kinijos bankais.
Tai sukels problemų dideliems Rusijos mažmenininkams. Nuo spalio mėnesio, prasidėjus karui Gazos Ruože, jiems kyla problemų dėl maždaug 10 % užsakytų krovinių pristatymo, pripažįsta „The Moscow Times“ šaltiniai „X5 Retail Group“ priklausančiose įmonėse.
Kalbame apie prekes, kurios į Sankt Peterburgo ir Novorosijsko uostus buvo pristatomos trumpiausiu keliu – per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tarp jų buvo prekės iš Kinijos. Ir, pavyzdžiui, „Детский мир“ 90 % savo asortimento gauna iš Kinijos.
„Uostai arba uždaromi dėl blogo oro, arba tiesiog nieko į juos neatveža. Štai kodėl mūsų parduotuvėse yra tuščios lentynos, o pirkėjai pradėjo klausinėti, ar jie turėtų tikėtis trūkumo?“ – sausio pabaigoje „The Moscow Times“ sakė Maskvos srityje įsikūrusios parduotuvės „Пятёрочка“ direktorius.
Laivyba populiariausiu prekybos keliu tapo pavojinga po to, kai Jemeno husių sukilėliai lapkritį pradėjo atakuoti laivus, keliaujančius per Raudonąją jūrą, kelyje į Sueco kanalą, reaguodami į Izraelio karą su „Hamas“.
Nuo gruodžio vidurio pasauliniai konteinerių laivybos lyderiai – MSC, „Maersk“, CMA, CGM, „Hapag-Lloyd“ – nustojo gabenti krovinius Raudonojoje jūroje, o dauguma vežėjų pasekė jų pavyzdžiu. Tai ne tik padidino krovinių pristatymo laiką iš Azijos į Europą 2-3 savaitėmis dėl poreikio apiplaukti Afriką, bet ir sukėlė problemų dėl pristatymo grafikų laikymosi visuose kituose maršrutuose, pavyzdžiui, Tolimųjų Rytų maršrute.
Tokiomis sąlygomis Rusijos mažmenininkai vėl pradėjo pertvarkyti logistiką, vis didesnę atsargų dalį siųsdami per Tolimuosius Rytus, o iš ten – geležinkeliu. Tai jau lėmė, kad vien vasarį kainos pakilo 25-45 proc., tikina žaislų parduotuvės „Детский мир“ atstovas.
Anot jo, prieš vasarį 40 pėdų (12 metrų ilgio) konteinerio gabenimas kainavo 1500–2000 JAV dolerių, o dabar logistikos įmonės kalba apie 2300–2500 JAV dolerių ir perspėja, kad kovą – gegužę Vladivostoke gali būti staigus kainų kilimas. Paklausos piko metu, 2022 m. sausį, konteinerio gabenimas iš Kinijos jūra kainavo 5000–6000 USD.
