Mūsų protėviai dažnai valgydavo vienas kitą ir dėl stulbinamų priežasčių ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad ir kaip anksti evoliucijos istorijoje mūsų protėviai pradėjo valgyti vienas kitą, aišku, kad bent pastaruosius porą šimtų tūkstančių metų jie tai darė dažnokai. Kodėl?
Turbūt paprasčiausias paaiškinimas – nes valgomi. Ekstremaliose situacijose žmonės kartais imasi kanibalizmo, kad išgyventų. Garsus tokio kanibalizmo atvejis nutiko 1972 metais, kai Urugvajaus oro pajėgų reisas 571 sudužo Anduose. Neseniai sukurtame filme Society of the Snow pasakojama, kaip katastrofą išgyvenę žmonės įstrigo aukštikalnėje, nuošaliame regione, praktiškai be maisto. Jie sutarė, kad kuriam nors iš jų mirus, likusieji galės jį suvalgyti. Iš dalies ir dėl šio sprendimo, 16 žmonių išgyveno.
Ritualinis kanibalizmas
Kai kurių priešistorinių kanibalizmo atvejų naratyvas atrodo panašus. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad Prancūzijoje, Moula-Guercy prieš 100 000 metų gyvenę neandertaliečiai valgė vienas kitą. Čia kanibalizuotų neandertaliečių kaulai guli pramaišiui su kitų gyvūnų, kas rodo, kad į juos žiūrėta kaip į maistą. Negana to, neandertaliečių populiacija toje vietoje žuvo, galbūt dėl maisto stygiaus. „Jie atrodo valgę mirusiuosius kad išgyventų,“ sako James Cole iš Brightono universiteto, JK. Gran Dolina taip pat, H. antecessor kaulai atrodė panašiai, kaip ir medžiojamų gyvūnų kaulai, ir sumaišyti su jais, niekaip specialiai neišskiriant.
Bet vienas dalykas yra valgyti numirusius žmones, o visai kas kita juos aktyviai medžioti. „Medžiojami žmonės nestovės pasyviai, jie ginsis,“ sako Coleas. Ir turint omenyje priešų medžiojimo maistui riziką, tuo užsiimti gali būti neverta, nes žmonės nėra tokie jau maistingi. Cole'o vertinimu, tipinis akmens amžiaus individas galėtų suteikti 144 000 kcal, o jei suvalgoma ne viskas, tarkime, atsisakant tokių organų, kaip blužnis, tai dar mažiau – 126 000 kcal. Daugiausiai energijos yra riebalų sluoksnyje (50 000 kcal) ir skeleto raumenyse (32 000 kcal). Didesni gyvūnai suteikia nepalyginamai daugiau kalorijų: vien iš mamuto raumenų 3,6 mln. kcal. „Mes santykinai maži gyvūnai, tad ir kaloringumas santykinai nedidelis,“ sako Cole'as.
Nepanašu, kad visus kanibalizmo atvejus galėtų paaiškinti maisto poreikiai. Kita galimybė išryškėjo, kai Saladié su kolegomis dar kartą patikrino kanibalizuoto H. antecessor kaulus ir suprato, kad dauguma jų buvo vaikai. Tai nepanašu į daugumą kitų homininų kanibalizmo atvejų, bet labai primena tai, kaip šimpanzės puola kaimynines grupes. Agresyvių šimpanzių grupės dažnai taikosi į izoliuotus jauniklius, išlaikydamos konkuruojančias grupes tokio dydžio, kad rizika patiems būtų minimali. „Tai teritorijos gynyba ir sienų išlaikymas,“ sako Cole'as. H. antecessor galėjo elgtis panašiai.
Paskutinė kanibalizmo motyvacija visiškai kitokia. Lig šiol kalbėjome apie maisto gavimą ar tvarkymąsi su pavojingais konkurentais. Bet kanibalizmas gali būti ir laidojimo ritualas. Užuot užkasę ar sudeginę mylimų žmonių kūnus, kaip dabar priimta Vakarų visuomenėje, kai kurios priešistorinės visuomenės galėjo juos suvalgyti.
Aiškindamasis, ar taip galėjo būti, Bello su kolega iš Londono Gamtos istorijos muziejaus Williamu Marshu, peržvelgė daug kanibalizmo atvejų Madleno kultūros periodo Europoje. 2023 metų lapkritį publikuotoje studijoje, remiama laidotuvinio kanibalizmo idėja. Žmonių kaulai dažnai būdavo išmetami atskirai nuo maistui vartotų gyvūnų kaulų. Ant daugelio jų liko išraižymai: tarkime, rankos kaule iš Gough olos buvo išraižytas zigzagas, kas nenutinka dorojant įprastai, bet galėjo nutikti, jei tai buvo kažkoks ritualas. Be to, Gough oloje ir kitur rasta kruopščiai išraižytų puodelių iš kaukolių, kas primena ritualą. Marshas ir Bello sugebėjo atskirti kultūras, kuriose praktikuotas laidotuvinis kanibalizmas ir tas, kuriose mirusieji būdavo užkasami pagal skirtingas šių dviejų grupių žmonių genetines žymes.
Pastaraisiais dešimtmečiais laidotuvinis kanibalizmas buvo slopinamas, įprastai Vakarų kolonijinių galių, kurios tai vertino kaip barbariškumą. Viena iš kelių tai tebepraktikuojančių grupių yra aghoriai, hindu atšaka Indijoje. „Tai nėra labai paplitę, bet jie iš tiesų renka kūnus iš upės ir tiesiog juos valgo,“ sako Bello. Panašiai, kaip daugelis priešistorinių grupių, aghoriai kaukoles naudoja kaip indus gėrimui.
Tkos elgesys gali šokiruoti ir jis dažnai kaip toks ir pateikiamas. Bet, naujų atradimų šviesoje kai kurie antropologai sako, kad metas atsikratyti savo neigiamo požiūrio į kanibalizmą. „Tai dalykas, kurį reikia šiek tiek geriau suprasti ir neasocijuoti vien su siaubingu psichopatų elgesiu,“ sako Bello. Cole'as pritaria: „Kanibalizmas nėra blogas ar nenatūralus. Tai gamtos pasaulio dalis. Mes esame jo tęsinys. Ir darėme tai mažiausiai milijoną metų.“ Galbūt teko girdėti apie kuru – paslaptingą ir mirtiną neurodegeneracinę ligą, 1950-ais plitusią tarp Fore, vietinių Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų. Galiausiai kuru buvo susieta su kanibalizmu.
Fore žmonės savo mirusiuosius suvalgydavo užuot užkasę ir, valgydami smegenis, kai kurie, prarydavo prionus – keistai deformuotus baltymus, kurie deformuoja ir kitus baltymus, taip mirtinai pažeisdami smegenis.
Kadangi infekcinėmis ligomis užsikrečiame nuo kitų žmonių, gali atrodyti logiška, kad kanibalizmas kelia susirgimo riziką. Iš tiesų, tinkamas parengimas ir terminis apdorojimas daugumą ligas sukeliančių veiksnių sunaikina. Žinoma, žmonių minkštieji audiniai genda, ir juose gali būti kenksmingų Salmonella ir Escherichia coli mikrobų, parazitų ir kirmėlių. Bet šiuo atžvilgiu žmonių valgymas nėra kuo nors pavojingesnis, nei kitų gyvūnų valgymas.
Vienintelė didesnė grėsmė kyla iš smegenyse galinčių būti prionų. Jie sukelia ne tik kuru, bet ir Creutzfeldt–Jakob ligą, „karvių pasiutligės" ar galvijų kempininės encefalopatijos (BSE) atitikmuo.
„Smegenų tikrai reikėtų vengti,“ sako Jamesas Cole'as iš Brightono universiteto, JK. „Jei apsiribojama vien mėsa, baltymais ir riebalais, jie nėra užkrėsti.“
Tai gali padėti paaiškint, kodėl per amžius ir įvairiose kultūrose, kanibalizmas buvo stulbinamai paplitęs (žr. pagr. pasakojimą).
Michael Marshall
www.newscientist.com
▲