Pirmą kartą per 140 metų. Jie išropojo iš košmarų. Kokie siaubingai padarai slepiasi Antarktidoje (Video) (2)
Tyrinėtojams prireikė beveik 1,5 amžiaus, kad atskleistų Antarktidos jūrų vorų dauginimosi paslaptis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Milžinas“, „jūra“ ir „voras“ – turbūt trys žodžiai, kurių kartu nenorėtų girdėti ne tik arachnofobai, bet ir kiti planetos žmonės. Tačiau nepaisant to, milžiniški Antarktidos jūrų vorai per pastaruosius 140 metų pagaliau išlindo iš šešėlio, ir mokslininkams pavyko apie juos sužinoti šiek tiek daugiau, rašo „IFLScience“.
Techniškai milžiniški Antarktidos jūrų vorai (Colossendeis megalonyx) nėra vorai, tačiau jie labai panašūs į savo bendravardžius. Tyrėjai pastebi, kad šios verpstės formos būtybės iš tiesų yra labai paslaptingos ir slepia daugybę paslapčių. Laimei, mokslininkams po daugiau nei 140 metų galiausiai pavyko kai kurias iš jų išspręsti.
Dar visai neseniai mokslininkai nieko nežinojo apie tai, kaip šie padarai dauginasi, deda ir peri kiaušinius, kaip vystosi jų embrionai ir lervos. Tačiau dabar Havajų universiteto (JAV) mokslininkams pirmą kartą pavyko stebėti kai kuriuos jų dauginimosi įpročius, taip pat kitas Colossendeidae šeimos rūšis.
Pasak pagrindinės tyrimo autorės profesorės Amy Moran, daugumos jūrų vorų rūšių jaunikliais rūpinasi patinai – jie nešiojasi juos su savimi, kol jie vystosi. Įdomu tai, kad per pastaruosius daugiau nei 140 metų niekas nematė milžiniškų Antarktidos jūrų vorų, išperinančių savo jauniklius. Be to, mokslininkai mažai žinojo apie jų vystymąsi.
Laimei, šį kartą, nardant po Antarktidos ledu, mokslininkams pasisekė aptikti milžiniškų jūrų vorų grupes, kurios greičiausiai poravosi. Taigi mokslininkai stebėjo, kaip abi grupės apvaisino tūkstančius mažyčių kiaušinėlių, esančių želatininiame debesyje, savo išvaizda primenančiu kiaušinius.
Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad kiaušinėlių vystymasis buvo itin lėtas, būdingas Antarktidoje gyvenantiems šaltakraujams gyvūnams: pirmoji milžiniško jūrų voro lerva išsirito praėjus maždaug 8 mėnesiams po kiaušinių padėjimo.
Pasak Moran, keistai atrodė ir suaugusiųjų elgesys: vienas suaugęs patinas apie tris paras išbuvo šalia, prižiūrėdamas kiaušinėlius. Per tą laiką kiaušinėliai prisitvirtino prie akmens, o patinas juos paliko. Įdomu tai, kad dauguma jūrų vorų kiaušinius nešioja tol, kol jie išsirita, o tai žinoma kaip perėjimas.
Tačiau Antarktidos milžiniški jūrų vorai tikriausiai turi tam tikrą tarpinę strategiją tarp laisvo neršto ir tėvų perėjimo. Pasak tyrimo bendraautorio Aarono Toho, magistrantūros studento, komandai labai pasisekė, kad pamatė tokį milžiniškų Antarktidos jūrų vorų elgesį ir sužinojo apie juos šiek tiek daugiau, nei buvo žinoma per pastaruosius 140 metų.
