Naikintuvų dvikova. J-10 „Vigorous Dragon“ prieš F-16 „Fighting Falcon“ (Video) ()
Pastarieji 20 metų buvo pažymėti tuo, kad Kinija tarptautinėje arenoje pasirodė kaip šalis, su kuria reikia skaitytis. Šiandien Kinijos kariuomenė vertinama kaip grėsmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pateikiame Maya Carlin straipsnį apie galimą dviejų naikintuvų F-16 ir J-10 konfrontaciją.
J-10 „Vigorous Dragon“ ir F-16 „Fighting Falcon“ yra du pažangiausi Kinijos ir JAV daugiafunkciniai naikintuvai. J-10, pirmą kartą pakilęs į orą 1998 m., buvo gerokai patobulintas, įskaitant kinišką WS-10B variklį ir AESA radarą, kurie padidino jo kovines galimybes.
F-16 skraido nuo 1974 m. ir dėl nuolatinio atnaujinimo tebėra universalus orlaivis, kurį planuojama naudoti iki 2040 m.
Abu orlaiviai demonstruoja savo šalių pasiekimus ir įsipareigojimą išlaikyti pranašumą ore. J-10 demonstruoja didėjančią Kinijos nepriklausomybę gynybos technologijų srityje, o F-16 – nuolatinę JAV naikintuvų evoliuciją.
J-10 prieš F-16: Kinijos ir JAV dvikova danguje
Pastarieji du dešimtmečiai buvo pažymėti tuo, kad Kinija tarptautinėje arenoje pasirodė kaip galia, su kuria reikia skaitytis.
Šiandien Kinijos liaudies išlaisvinimo armija, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos vertinamos kaip grėsmė, į kurią JAV kariuomenė žiūri rimtai.
J-10 „Vigorous Dragon“, pirmą kartą pakilęs į orą 1998 m., nuolat tobulinamas, tampa kelių funkcijų smogiamuoju naikintuvu.
Artimiausias J-10 priešininkas yra F-16 „Fighting Falcon“. Nors šis orlaivis yra daug senesnis nei J-10 ir pirmą kartą skrido prieš 50 metų, 1974 m., jis vis dar yra galingas. Dėl nuolatinio tobulinimo šie orlaiviai vis dar naudojami, o daugelis jų šiuo metu modernizuojami, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų skraidyti iki 2040 m.
J-10 istorija
Nuo pat pristatymo devintajame dešimtmetyje J-10 išliko unikalus orlaivis. „Vigorous Dragon“ kūrimo ir gamybos procesas labiau priminė vakarietišką procesą nei ankstesnės Kinijos oro pajėgų programos. Užuot tiesiog pasirinkus vieną kūrėją, dalyvauti projektavimo konkurse buvo pakviestos kelios pirmaujančios firmos.
Kai buvo pasirinktas Čengdu orlaivių projektavimo institutas (CADI), jis tapo tiesiogiai pavaldus Kinijos oro pajėgoms. Tai leido Kinijos oro pajėgoms greičiau pranešti apie savo poreikius ir pageidavimus būsimam orlaiviui.
CADI sukurtas orlaivis buvo vieno variklio naikintuvas su delta formos sparnais ir priekiniais „sparneliais“ (canard). Šios charakteristikos, nesant tipiškų horizontalių uodegos stabilizatorių, padidina J-10 manevringumą mažu greičiu ir leidžia pasiekti maksimalų 1,8 macho greitį.
Pirmieji modeliai buvo aprūpinti rusišku AL-31 varikliu, kuris užtikrina 12 700 kg/s trauką. Kad galėtų atlikti daugybę užduočių, J-10 aprūpintas įvairiais ginklais. Įmontuotas 23 mm pabūklas gali būti naudojamas kovoms ore arba prieš antžeminius taikinius. Išorinis degalų bakas, oras-oras, oras-žemė raketos ar bombos gali būti tvirtinamos ant vienuolikos pakabų, galinčių atlaikyti daugiau nei 5,5 tonos.
J-10 modernizavimas
2000-aisiais tobulėjant technologijoms, Kinijos oro pajėgos suprato poreikį modernizuoti J-10.
Naujausiame modelyje J-10C yra daug reikšmingų patobulinimų, dėl kurių J-10 išliks aktualus daugelį metų. Naujuose modeliuose sumontuotas kiniškas variklis WS-10B, mažinantis priklausomybę nuo Rusijos. Patobulinta konstrukcija sumažina radaro „parašą“: nors J-10 nėra slaptas (stealth) naikintuvas, dabar jis sunkiau aptinkamas radaru.
Vienas didžiausių naujausių J-10 modelių pasiekimų yra perėjimas prie aktyvaus elektroninio skenavimo masyvo (AESA) radaro. Nors tikslios J-10 sumontuotos įrangos specifikacijos nežinomos, AESA žymiai pagerina diapazoną ir tikslumą, palyginti su tradiciniais radarais. Be to, jie leidžia pilotams vienu metu sekti daugiau taikinių, o tai būtina intensyvios konfrontacijos sąlygomis.
Kalbant apie puolimo operacijas, naujų ginklų laikiklių integravimas daro J-10 suderinamą su šiuolaikinėmis Kinijos raketomis, tokiomis kaip PL-10 ir PL-15. Integruota taikymo sistema CM-802AKG pagerina atakos ant žemės galimybes.
F-16 sukūrimo istorija
Aštuntajame dešimtmetyje „naikintuvų mafija“* pradėjo stumti JAV oro pajėgas įgyvendinti naujas idėjas kuriant naujos kartos orlaivius. Ankstesnės naikintuvų konstrukcijos buvo skirtos dideliam greičiui skrendant tiesia linija arba gebėjimui greitai pasiekti aukštį, kad perimtų bombonešius. Tačiau grupė karininkų ir civilių pradėjo reikalauti, kad būtų sukurta struktūra, pagrįsta manevringumo teorija. Taip pasirodė F-16 „Fighting Falcon“, pirmą kartą pakilęs į orą (netyčia) 1974 metais.
*„Naikintuvų mafija“ buvo prieštaringai vertinama Jungtinių Valstijų oro pajėgų karininkų ir civilinės gynybos analitikų grupė, kuri septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje pasisakė už naikintuvų projektavimo kriterijus, priešingus to meto teorijoms projektuojant naikintuvus.
Iš pradžių suplanuotas kaip naikintuvas, siekiant oro pranašumo, per pastaruosius penkis dešimtmečius F-16 virto daugiafunkciu naikintuvu. Daugiau nei 25 šalys naudoja tam tikrą F-16 variantą, ir tai yra vienas iš labiausiai paplitusių kovinių lėktuvų. Sėkmingai kovojęs nuo pirmojo Persijos įlankos karo iki Sirijos pilietinio karo, jis išlieka ketvirtos kartos naikintuvų aukso standartu.
JAV oro pajėgų atlieka pastovų F-16 atnaujinimą, kad išlaikytų pranašumą prieš savo priešus. Tikimasi, kad modifikuoti 40 ir 50 blokų variantai bus naudojami iki 2040 m.
Apie autorių
Maya Carlin yra „The National Interest“ nacionalinio saugumo bendradarbė, Saugumo politikos centro vyresnioji analitikė. Jos straipsniai pasirodė daugelyje leidinių, įskaitant „The National Interest“, „Jerusalem Post“ ir „Times of Israel“.
