Kažkas drasko Žemės plutą į mažus gabalėlius. Kas vyksta po Ramiuoju vandenynu? (Žemėlapis)  ()

Tyrimai parodė, kaip Ramiojo vandenyno plokštė yra naikinama.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mūsų planetos istorija siekia daugiau nei 4,5 milijardo metų: per šį laiką jos paviršius daug kartų keitėsi ir toliau kinta, tačiau tai vyksta žmogaus požiūriu itin lėtai, todėl šių judesių beveik nepastebime. Naujame tyrime mokslininkai patobulino seną plokščių tektonikos modelį, kuris numato, kad vandenyno plokštės yra standžios ir tvirtos, rašo „SciTechDaily“.

Toronto ir Teksaso universitetų komanda išsiaiškino, kad Ramiojo vandenyno plokštę iš tikrųjų išraižę dideli povandeniniai lūžiai, kurie tiesiogine prasme ją plėšo. Tyrimo rezultatai rodo, kad neseniai atrastų lūžių gylis kartais siekia kelis tūkstančius metrų, o jų ilgis paprastai siekia šimtus kilometrų.

Tyrimo autoriai mano, kad daugybinių lūžių priežastis yra didžiulių jėgų veikimas pačios plokštės viduje, kurios traukia ją į vakarus. Pasak tyrimo bendraautorių, mokslininko Erkano Güno, Žemės mokslų katedros profesoriaus Russello Pysklyweco ir Fizinių ir aplinkos mokslų katedros docento Philo Herono, jie nustatė, kad geologinės deformacijos vyksta vandenyno plokštės viduje toli nuo jos ribų. Anksčiau buvo manoma, kad tai vyksta tik žemyninėse plokštėse.

Tyrimas parodė, kad per milijonus metų Ramiojo vandenyno plokštė, sudaranti didžiąją vandenyno dugno dalį, nuslinko į vakarus ir nugrimzdo į Žemės mantiją palei povandeninius plyšius arba subdukcijos zonas, besitęsiančias nuo Japonijos iki Naujosios Zelandijos ir Australijos.

Dabar mokslininkai įrodė, kad vakariniam Ramiojo vandenyno plokštės kraštui nyrant gylin į mantiją, ji tarsi nuo stalo plėšiama staltiesė, tempia su savimi likusią plokštės dalį. Anot Güno, anksčiau buvo manoma, kad vandenynų plokštės yra stipresnės.

 

Tačiau iš tikrųjų modeliai ir seisminiai duomenys rodo, kad iš tikrųjų viskas yra kitaip: plokštės yra silpnesnės.

Jei Ramiojo vandenyno plokštė yra kaip staltiesė, ištiesta virš stalo, plynaukštės yra silpnesnio audinio vietos, kurios labiau linkusios plyšti.

Tyrimo metu mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė keturių plynaukščių tyrimams vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje: Ontong Java; Shatsky; Hess; Manihiki.

Ramiojo vandenyno ugnies žiedas

 

Žemėlapyje geltonai paryškintos Ramiojo vandenyno plokštės plynaukštės

Komanda naudojo superkompiuterių modelius, taip pat daugybę esamų duomenų, kuriuos kolegos surinko per tyrimus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose.

„Toks naujas atradimas paneigia tai, ką supratome apie aktyvią Žemę“, – sako Pysklywecas. „Ir tai rodo, kad vis dar yra daug paslapčių, susijusių su net mūsų besivystančios planetos veikimu.“

Plokščių tektonikos teoriją per daugelį dešimtmečių tobulino įvairūs mokslininkai. Tačiau teorija nėra galutinė, todėl laikui bėgant ir tobulėjant technologijoms mokslininkai randa vis daugiau naujų duomenų, kurie keičia mūsų supratimą apie šį procesą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(29)
(0)
(29)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()